Vienuoliktus metus profesionaliomis komedijomis visos Lietuvos žiūrovus džiuginantis „Domino“ teatras pradeda vasaros sezoną. Kaip ir kasmet, vasarą aktoriai nesiilsi – spektakliai ir toliau bus rodomi! Jau ateinantį pirmadienį, birželio 11 dieną, 18.30 val. profesionalus komedijos teatras „Domino“ atvyksta į VDU didžiąją salę, kurioje žiūrovai išvys populiariausią komediją „Striptizo ereliai“.

Spektaklyje vaidmenis kuria garsiausi Lietuvos aktoriai: Gytis Ivanauskas, Jokūbas Bareikis, Eimutis Kvoščiauskas, Juozas Gaižauskas, Sakalas Uždavinys, Dalius Skamarakas ir kiti.

Komedija „Striptizo ereliai“ pasakoja apie šešis bedarbystės kamuojamo mažo Lietuvos miestelio vyrus. Pabodus diena iš dienos zulinti miestelio suolelius be didesnės naudos, vienam iš bičiulių šauna mintis, kaip susirasti veiklos ir užsidirbti pinigų: draugai nusprendžia tapti striptizo šokėjais… Tai labai drąsus sprendimas konservatyviems, ne itin sportiškiems, ant vidutinės amžiaus krizės ribos balansuojantiems vyriškiams. Todėl nieko nuostabaus, kad „naujos karjeros“ pradžia ne tik pareikalauja didžiulių valios pastangų, bet ir kelia pavojų ilgametei draugystei.

Visgi, tikėjimas savo jėgomis ir užsispyrimas atveda ne tik prie nuostabių atradimų, bet ir dovanoja pripažinimą. Šeši eiliniai bedarbiai sugeba tapti svajonių vyrais toli už savo miestelio ribų. Nepraleiskite progos pamatyti, ką jie turi parodyti jau birželio 11 d. 18:30 VDU didžiojoje salėje Kaune!

Žinia iš Estijos privertė nuoširdžiai paploti estams. Tokią emociją sukėlė pranešimas, kad 13,7 tūkst. šios šalies gyventojų nusprendė įsigyti Estijos jūrų uostus valdančios valstybės įmonės „Tallinna Sadam“ akcijų per jų pirminį viešą platinimą. Iš viso išplatinus akcijas pritraukta 147 mln. eurų, kurių didžiausia dalis pateks tiesiai į valstybės biudžetą įmonei išmokėjus dividendus ir pelno mokestį, apskaičiuotą nuo jų. Beje, valstybė bus didžiausia įmonės akcininkė ir valdys 67 proc. jūrų uostus valdančios įmonės akcijų. Lietuvoje ir toliau vyrauja baimė didinti dabartinių ir naujų valstybės įmonių akcijų skaičių vertybinių popierių biržoje, nors sąlygos pritraukti lėšų iš vietos ir užsienio investuotojų tebėra labai palankios.

Ši naujiena įdomi tuo, kad akcijas pirkusių gyventojų skaičius gerokai viršijo bet kokias prognozes. Tokiu investuotojų skaičiumi Lietuvoje negali pasigirti nė viena įmonė (Lietuvoje daugiausia akcininkų turi „Telia Lietuva“ – 11,3 tūkst.). Lietuvoje gyvena 2,2 karto daugiau žmonių negu Estijoje, tačiau mūsų šalyje žmonių, per metus sudarančių nors vieną vertybinių popierių sandorį, yra vos daugiau negu 10 tūkstančių. Visa tai rodo, kad estų finansinis raštingumas yra tiesiog geresnis negu lietuvių. Be to, šis platinimo etapas parodė, kad estai linkę pasitikėti valstybe ir jos įmonėmis, nes investuotojams yra labai svarbu, kad įmonės ir jų didžiausias akcininkas tesėtų duotus pažadus.

Estijoje, kaip ir Lietuvoje, grynieji pinigai ir lėšos sąskaitose sudaro didžiausią likvidaus finansinio turto dalį, todėl visiškai suprantama, kad žmonės ieško, kur įdarbinti turimas lėšas, kai vidutinė indėlių palūkanų norma yra labai maža. „Tallinna Sadam“ akcijų dividendų pajamingumas pagal nustatytą išplatintų akcijų kainą ir žadamus dividendus bus 7 proc., o tai tapo geru jauku investuotojams. Iki šiol didžiausio dėmesio Lietuvoje sulaukęs „Lietuvos telekomo“ pirminis viešas akcijų platinimas vyko dar 2000 metais, kai akcijų įsigijo 5 tūkst. gyventojų. Akcijų kaina pirmaisiais metais smuko dėl neigiamų nuotaikų pasaulio rinkose subliuškus interneto bendrovių akcijų burbului JAV, tačiau tie, kas įmonės akcijas išlaikė iki dabar, uždirbo vidutiniškai 8 proc. prieš mokesčius per metus.

Žinoma, rizikos, susijusios su tokios įmonės kaip „Tallinna Sadam“ veikla yra nemažai – trečdalis krovinių Estijos uostuose vis dar yra iš Rusijos. Tačiau sėkmingai įvykęs akcijų platinimas rodo, kad net ir įvertinę galimus netikėtumus investuotojai nori patikėti savo pinigus valstybės įmonėms. Beje, beveik trečdalį išplatintų „Tallinna Sadam“ akcijų įsigijo šalies pensijų fondai, tad vėlgi paneigiamas mitas, kad vietos pensijų fondai neinvestuoja savo šalyse – jiems tiesiog reikia įdomių investicinių idėjų, kad galėtų įdarbinti būsimų pensininkų pinigus.

Lietuvoje idėja apie didesnį valstybės įmonių skaičių vertybinių popierių biržoje ar jau dabar biržoje esančių bendrovių didesnį laisvų akcijų skaičių kartais vėl sugrįžta, tačiau greitai vėl pamirštama dėl įvairių nuogąstavimų. Vienas iš jų – didesnis valstybės valdomų bendrovių akcijų skaičius biržoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Tačiau šios grėsmės galima išvengti, jeigu valstybė pasiliktų didžiausią dalį įmonės akcijų, kaip tą padarė estai „Tallinna Sadam“ atveju, nors jie yra ne mažiau atsargūs dėl galimų grėsmių negu mes.

Galima priminti, kad Lietuvoje gyventojai 2017 metų pabaigoje sąskaitose turėjo 12,5 mlrd. eurų, už kuriuos gavo gerokai mažiau negu 100 mln. eurų palūkanų. Suprantama, nemaža dalis lėšų yra skirta vartojimo reikmėms ir netikėtoms išlaidoms, tačiau daug šių sąskaitose laikomų lėšų galėtų būti įdarbinta efektyviau, nes žmonės dėl finansinių žinių stokos neranda alternatyvų, kur šias lėšas investuoti. Valdžia turėtų pasinaudoti atsiradusiomis aplinkybėmis rinkoje ir sudaryti sąlygas žmonėms savomis lėšomis finansuoti šalies ekonomikos plėtrai svarbius projektus. Kuo daugiau žmonės tiesiogiai investuotų į valstybės įmones, tuo didesnė būtų valstybės įmonėse dirbančių asmenų atsakomybė. Valdžiai reikėtų priminti, kad pritraukti lėšų kapitalo rinkose lengviausia gerais laikais, o ne tada, kai šalies ūkis smunka ir noras investuoti dingsta. Be to, mažėsianti Europos Sąjungos parama Lietuvai taip pat turėtų skatinti labiau apgalvoti, kaip išnaudoti šalies gyventojų sukauptus pinigus. Suprantama, į biržą naudingiausia ir paprasčiausia atvesti sėkmingai veikiančias bendroves, o tokių Lietuvoje tikrai yra.

Pastaruoju metu ne vieną muzikinę naujieną pristatę „Deeper Upper“ turi dar vieną žinią. Šiandien grupė internete pristatė šviežiausią jų kūrinį ir vaizdo klipą pavadinimu „Made in 1982“.

Kūrinys, įkvėptas aštunto dešimtmečio populiariosios kultūros, leidžia nusikelti į to laiko šokių aikštelę. Dainos žodžiuose pasakojama istorija apie vaikiną ir merginą, gyvenančią tame laikmetyje, kurie elgiasi lyg būtų tų laikų kino žvaigždės.

„Nors visi mes augome vėlesniame laikmetyje, 80-uosiuose mes „gyvenome“ televizijos, filmų ir muzikos įrašų pasaulyje. Šie laikai neabejotinai mums padėjo susiformuoti pasaulėžiūrą bei atrasti filmus ir muziką, kurią ir dabar labai mėgstame“, – teigia grupės nariai.

80-ųjų kultūros fanatikai, įsigilinę į dainos tekstą, ras ne vieną užuominą į 1982-ųjų reikšmingus vardus. Tais metais išleistas iki šiol visų laikų perkamiausias Michaelo Jacksono albumas „Thriller“, „ABBA“ sugrojo paskutinį savo koncertą bei išleistas filmas „Blade Runner“, kuriame vaizduojamas veiksmą ateityje, kuri mums jau yra beveik dabartis – 2019-ieji.

Muzikinį klipą grupei sukūrė režisierius Kornelijus Stučkus ir video kompanija „Scuare – production house“. „Bandant prisiliesti prie aštuoniasdešimtųjų estetikos susiduri su dviprasmybe – viena vertus, tai „kietas“ laikotarpis, kuriame groja Michaelas Jacksonas ir kino teatruose rodo „Blade Runner“, bet tuo pačiu, tai juokingas, absurdo, kolūkių ir šalto karo laikmetis. Tokį kontrastą ir bandėme sukurti derindami šiuolaikinę estetiką ir purvinus „VHS“ stiliaus kadrus, – taip vaizdo klipo idėją komentuoja kūrybinė komanda.

„Scuare – production house“ savo klipų kolekciją papildo prie jau sukurtų muzikinių video šiems atlikėjams ir grupėms: Ericai Jennings, „Lemon Joy“, Monikai Linkytei, „Colours of Bubbles, „Freaks on Floor“ bei „Condor Avenue“.

Kūrinį „Made in 1982“ grupė įrašė savo pamėgtoje įrašų studijoje „Ymir Audio“ kartu su prodiuseriu ir garso režisieriumi Snorre Bergerud, o kūrinio viršelį sukūrė grafikos dizaineris Tomas Markevičius, jau dirbęs prie grupės albumo „Mirrors“ dizaino.

Pirmieji naują „Deeper Upper“ singlą gyvai išgirs vengrai, nes jau kitą savaitę grupė vyksta surengti koncertą populiariame Budapešto muzikiniame klube „A38“. Apie vasaros koncertus Lietuvoje grupė taip pat paskelbs jau visai netrukus savo feisbuko paskyroje.

Taip pat skaitykite: TOP 10 Lietuvos muzikos scenos eksporto vilčių

ĮSPĖJIMAS! Šis straipsnis neskirtas jaunesniems kaip 18 metų skaitytojams.

Jau kurį laiką egzotiškų šokių šokėjos reiškia nepasitenkinimą ir nerimą dėl draudimo naudoti vienokias ar kitokias grotažymes (hashtags) tokiuose socialinių tinklų platformose, kaip antai Instagram.

Šiandien Instagrame ieškant tokių grotažymių, kaip, pavyzdžiui, #Stripper, vietoje populiarių nuotraukų ar vaizdo įrašų, socialinis tinklas nurodo, jog tokių įrašų nėra. Ieškant medžiagos su šia grotažyme „Naujausių“ sekcijoje, Instagramas praneša, kad ji yra slepiama dėl turinio, kuris galimai neatitinka socialinio tinklo nuostatų.

Andži Andžison, šokėja kilusi iš Keiptauno, yra viena iš aktyviausiai bandančių kovoti su susiklosčiusia padėtimi. Jau dešimtmetį industrijoje praleidusi šokėja teigia, kad dėl tokių socialinių tinklų draudimų, gali tiesiogiai nukentėti ir jos verslas. Andži keliauja po pasaulį ir valdo agentūrą, padedančią šokėjoms ir klubams bendradarbiauti tarpusavyje.

Viename paskutinių jos pranešimų Instagrame, ji ne tik atkreipė dėmesį į naują problemą, bet ir nurodė, kad dar daugiau grotažymių, susijusių su jos profesija, yra uždraustos. Kaip pavyzdžius ji išskyrė #yesastripper, #stripperlife, #stripperstyle, #ilovetoseestripperswin.

Tuo tarpu Fancy S. Baby, šokėja dirbanti Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiau negu 14 metų, taip pat viešai reiškia savo susirūpinimą naujaisiais draudimais. Baby anksčiau buvo aktyvi, kuriant su žmonių prekyba ir išnaudojimu susijusius įstatymus, kurie šalyje žinomi, kaip SESTA-FOSTA (The Stop Enabling Sex Traffickers Act – Allow States and Victims to Fight Online Sex Trafficking Act).

instagram.com archyvo nuotr.

Nors ir pati prisidėjo prie šio įstatymo įsigaliojimo, šiandien Fancy S. Baby tiki, kad būtent jis yra priežastis, neleidžianti egzotinių šokių šokėjoms pilnavertiškai išnaudoti socialinių tinklų.

Jai antrina Andži Andžison, mananti, jog šitas draudimas prasidėjo ne be JAV įstatymyno įsikišimo.

Nors SESTA-FOSTA įstatymas buvo sukurtas naikinti prekybą žmonėmis ir žmonių išnaudojimą, jo kuriama internetinė cenzūra tapo nukreipta ir prieš savanoriškai tuo užsiimančias.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodantys pakankamai nedideliais, tokie veiksmai, kaip grotažymių su atitinkamais išsireiškimais draudimai, gali skaudžiai paveikti egzotinių šokių šokėjų gyvenimus.

instagram.com archyvo nuotr.

„Po to, kas atsitiko vos praėjusį mėnesį, mes praradome patogiausius būdus susisiekti vieni su kitais (aut. past. šokėjos ir striptizo klubai), o tai ne tik gąsdina, bet potencialiai sudaro situaciją, kurioje mes nukenčiame“, – kalbėjo Fancy S. Baby.

Patys Instagram platformos atstovai komentuoti susidariusios padėties ir savo veiksmų nebuvo pernelyg linkę. Kaip pranešama, jie apsiribojo atsiųsdami svarbiausią informaciją apie grotažymes ir jų naudojimą, o taip pat pabrėžė, jog stengiasi apriboti bet kokią medžiagą, kuri pažeidžiama jų bendruomenės standartus.

instagram.com archyvo nuotr.

Tiesa, tai jau nebe pirmas kartas, kuomet Instagram draudžia vienokias ar kitokias grotažymes.

Dar 2015-aisiais buvo uždrausta #EDM (electronic dance music – elektroninė šokių muzika), nes šia grotažyme žymėta medžiaga buvo pernelyg atvira. Tai pačiais metais buvo uždrausta naudoti ir grotažymę #Curvy, nes pastaroji, neva, pažeidė platformos nuostatus.

Vildamosis, kad viskas netrukus pasikeis, egzotinių šokių šokėjos vis dar neslepia savo rūpesčio ir nerimo.

„Ši cenzūra pakankamai baisi. Jaučiamės taip, lyg nesame pilnavertė visuomenės dalis. Jaučiamės taip, lyg mums derėtų slėptis pakampiais“, – sako Andži Andžison.

Taip pat skaitykite: Moterų kūnai iš niekada nematytos perspektyvos [FOTO] (N-18)

2021–2027 m. siūlomą 100 mlrd. EUR biudžeto asignavimą sudaro 97,6 mlrd. EUR programai „Europos horizontas“ (iš jų 3,5 mlrd. EUR bus skirta iš fondo „InvestEU“) ir 2,4 mlrd. EUR Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programai.

Programos „Europos horizontas“ pasiūlymas parengtas remiantis sėkminga dabartinės programos „Horizontas 2020“ patirtimi. Programos „Horizontas 2020“ tarpinis vertinimas parodė, kad programa sėkmingai padeda kurti darbo vietas ir skatinti augimą, gerinti žmonių gyvenimą. 2018 m. gegužės mėn. duomenimis, pagal programą daugiau nei 18 000 projektų suteikta 31 mlrd. EUR viršijanti parama.

Programoje „Europos horizontas“ numatytos šios pagrindinės naujovės:

           Europos inovacijų taryba (EIC). Europos Komisijos pasiūlymu bus įsteigta vieno langelio principu veikianti taryba, kuri padės perspektyviausias didelio potencialo ir proveržio technologijas iš laboratorijos perkelti į rinką ir novatoriškiausioms pradedančiosioms įmonėms ir bendrovėms plėtoti idėjas. Naujoji EIC padės nustatyti ir finansuoti sparčiai kintančias labai rizikingas inovacijas, turinčias didelį potencialą kurti visiškai naujas rinkas. Ji teiks tiesioginę paramą novatoriams pagal dvi pagrindines finansavimo priemones: viena bus skirta ankstyvojo etapo veiklai, o kita – plėtrai ir platinimui rinkoje. Taryba papildys Europos inovacijos ir technologijos institutą.

·         Naujos ES masto mokslinių tyrimų ir inovacijų misijos, daugiausiai dėmesio skiriant socialiniams iššūkiams ir pramonės konkurencingumui. Pagal programą „Europos horizontas“ Europos Komisija pradės įgyvendinti naujas drąsių, plataus užmojo tikslų ir didelės europinės pridėtinės vertės misijas, kuriomis bus siekiama spręsti mūsų kasdieniam gyvenimui įtakos turinčias problemas. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, kova su vėžiu, netaršus susisiekimas arba plastiko šalinimas iš vandenynų. Šios misijos bus rengiamos kartu su piliečiais, suinteresuotosiomis šalimis, Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis.

·         Inovacijų potencialo didinimas visoje ES. Parama atsiliekančioms valstybėms narėms bus padvigubinta, kad jos galėtų kuo geriau išnaudoti nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą. Be to, nauja sąveika su struktūriniais ir sanglaudos fondais suteiks galimybę lengvai koordinuoti ir derinti finansavimą ir padėti regionams diegti inovacijas.

·         Daugiau atvirumo. Atvirojo mokslo principas, pagal kurį reikalaujama suteikti atvirą prieigą prie publikacijų ir duomenų, bus programos „Europos horizontas“ modus operandi. Tai padės rinkoje naudoti dėl ES finansavimo gautus rezultatus ir padidins su jais susijusių inovacijų potencialą.

·         Naujos kartos Europos partnerystės ir glaudesnis bendradarbiavimas su kitomis ES programomis. Pagal programą „Europos horizontas“ bus racionaliai sumažintas partnerysčių, kurias ES kuria ar finansuoja kartu su tokiais partneriais kaip pramonė, pilietinė visuomenė ir finansavimo įstaigos, skaičius, kad būtų padidintas jų efektyvumas ir poveikis įgyvendinant Europos politikos prioritetus. „Europos horizontas“ skatins nustatyti veiksmingas ir praktiškas sąsajas su būsimomis ES programomis, pavyzdžiui, sanglaudos politikos, Europos gynybos fondo ir Skaitmeninės Europos programomis ir Europos infrastruktūros tinklų priemone, taip pat su tarptautiniu branduolio sintezės energijos projektu ITER.

1000 eurų paprastai užtenka padengti netikėtoms išlaidoms – automobilio gedimo remontui, nenumatytiems pirkiniams, patirtos traumos ar ligos gydymui. Tačiau „Credit24” užsakymu atlikta apklausa parodė, kad šią sumą netikėtoms situacijoms išspręsti turi atsidėję tik pusė Lietuvos gyventojų. Tai reiškia, kad kas antras tautietis netikėtumams finansiškai nėra pasiruošęs, o tai, pasak žinomo psichologo V. Legkausko, turi neigiamos įtakos kasdienei psichologinei žmogaus būsenai.

Skaitmeninių finansinių paslaugų bendrovės „Credit24“ užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės tyrimas parodė, kad 1000 Eur nenumatytoms išlaidoms saugo vos 54 proc. lietuvių. Bendrovė, įvedusi nuolatinį finansinį rezervą suteikiančią kredito linijos paslaugą, šia apklausa siekė išsiaiškinti, ar Lietuvos gyventojai patys turi finansinį rezervą ir susitvarkytų su netikėtai ištikusiomis bėdomis nesiskolindami.

„Iš apklausos rezultatų matyti, kad beveik pusė lietuvių susidurtų su finansiniais sunkumais, jei skubiai reikėtų  padengti netikėtas išlaidas. Deja, neturint atsidėjus tokio finansinio rezervo dar daugiau nemalonumų pridėtų rūpestis, iš kur dabar greitai pasiskolinti. Tyrimas atskleidė, kad maždaug dviem iš penkių žmonių tokioje situacijoje nuolatinis ir neapmokestinamas finansinis rezervas padėtų suvaldyti netikėtai atsiradusias išlaidas“ – teigia „Credit24“ vadovas Vygintas Domarkas.

Atsarginio rezervo turėjimas labai svarbus ir psichologinei pusiausvyrai

Finansinis rezervas svarbus daugeliu aspektų ir net turi poveikį psichologinei žmogaus būsenai. Psichologas V. Legkauskas teigia, kad žmogus, turėdamas lengvai prieinamą „atsarginį finansavimą“ netikėtumams, gali sumažinti bendrą streso lygį ir išvengti problemų virtinės.

„Finansinį rezervą galima susitaupyti, tačiau tam reikalingas įgūdis išleisti mažiau nei uždirbama. Jis nesusijęs su pajamų dydžiu, turint šį įgūdį galima sutaupyti nuo bet kurios sumos. Tačiau dažnai pajamoms augant, natūraliai auga ir vartojimas, todėl taupymo įgūdžio neturintiems žmonėms svarbu turėti bet kokį patikimą finansinį rezervą. Šis saugumo jausmas lemia geresnę žmogaus psichologinę pusiausvyrą ir mažesnį stresą besikeičiančių gyvenimo aplinkybių ir atsitiktinumų kontekste.

Kitu atveju, kai žmogaus finansinė padėtis tokia įtempta ir jis neturi jokio „rezervo“, bet koks nenumatytas įvykis ne tik palieka skylę jo finansuose, bet ir gali išprovokuoti ištisą problemų laviną, kuri nebūtinai apsiribos tik finansais. Pavyzdžiui, dėl piniginio rezervo trūkumo uždelstas vizitas pas odontologą gali atsipirkti brangiau. Arba sukelti rimtų lydinčių (pvz. širdies) sutrikimų, kurie bent kuriam laikui apribos žmogaus gebėjimą dirbti ir, pavyzdžiui, mokėti paskolas. Tokia finansinė įtampa dažniausiai neigiamai atsiliepia ir santykiams šeimoje“, – tyrimą komentuoja žinomas psichologas, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentas Visvaldas Legkauskas.

Labiausiai rizikuoja dabartinio jaunimo ir jų tėvų kartos

Paaiškėjo, jog skirtumas tarp vyrų (40 proc.) ir moterų (43 proc.), neturinčių finansinio rezervo, nėra reikšmingas. Didesnis skirtumas jaučiamas tarp didmiesčių ir mažesnių miestų gyventojų – atitinkamai 37 proc. ir 45 proc. jų neturi šių santaupų netikėtumams finansuoti.

Nagrinėjant demografinius duomenis, labiausiai skirtumas matomas tarp amžiaus grupių. Trys iš penkių žmonių iki 29 m. amžiaus atsakė neturintys tokios sumos netikėtumų nuostoliams padengti. Tuo tarpu daugiau nei du iš trijų vyresnio amžiaus žmonių, peržengusių septyniasdešimtmetį, teigia priešingai. Vertinant tarpinę amžiaus grupę, vidutiniškai tik kas antras turi tokias santaupas.

„Tyrimas pagrindžia faktą, kad jaunimas, pradėjęs uždirbti dar prieš keletą metų neįsivaizduotus pinigus, pirmiausia juos skiria džiaugimuisi gyvenimu ir vartojimui. Visą šios amžiaus grupės žmonių darbinį gyvenimą pajamos kilo, todėl atrodo, kad taip bus visada, nėra poreikio taupyti, nes ir išlaidos tenka tik asmeniniams malonumams. Bet su laiku norisi stabilizuoti savo gyvenimo būdą, taupyti šeimos poreikiams ir nekilnojamam turtui. Maždaug penktame gyvenimo dešimtmetyje pasiekiamas finansinės apkrovos pikas – paskolos dar neatiduotos, o vaikai jau paaugę iki tokio amžiaus, kai jų poreikiai yra patys „brangiausi“, tačiau dar ne tiek, kad galėtų patys juos finansuoti, todėl šiame amžiaus tarpsnyje tokių santaupų žmonės turi rečiau. Tik bėda tame, kad būtent šiuo laikotarpiu jų ir prireikti gali labiausiai“, – aiškina psichologas V. Legkauskas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Credit24“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausa vykdyta 2018 m. balandį, joje dalyvavo 1002 respondentai virš 18 m. amžiaus.

„airBaltic“ pradėjo aktyvų paraiškų priėmimo etapą, kuriame bus atrinkti studentai į neseniai avialinijų įsteigtą Pilotų akademiją, rudens grupę. Baigę dieninių studijų programą atrinkti kandidatai po maždaug dvejų metų taps „airBaltic“ pilotais.

„Pirmoji studentų grupė mokėsi beveik du mėnesius ir netrukus pradės praktinius skraidymo mokymus su mūsų naujuoju „Diamond“ orlaiviu. „airBaltic“ Pilotų akademija vienintelė siūlo aukštos kvalifikacijos pilotų ruošimo programą, užtikrinančią piloto darbo poziciją „airBaltic“. Didžiuojamės, galėdami sutekti šią unikalią galimybę latviams ir mūsų kaimynams iš Baltijos šalių“, – sakė „airBalticTraining“ generalinis direktorius Vilmantas Mažonas.

Paraiškų į „airBaltic“ „Training Pilot Academy“ rudens grupę priėmimas baigsis 2018 m. liepos 9 d. Daugiau informacijos ir programų rasite apsilankę https://www.pilotacademy.com/.

„airBaltic“ iš Rygos, Talino ir Vilniaus skraido daugiau nei 70-ia krypčių, siūlo didžiausią maršrutų pasirinkimą ir patogų susisiekimą per Rygą su Europa, Skandinavija, NVS šalimis bei Viduriniaisiais Rytais. Visą „airBaltic“ skrydžių grafiką galima rasti bendrovės interneto svetainėje www.airbaltic.com.

Apie „airBaltic“: „airBaltic“ (AIR BALTIC CORPORATION) yra punktualiausios oro linijos pasaulyje, jungiančios Baltijos regioną su daugiau nei 60 Europos, Viduriniųjų Rytų ir NVS miestų. Tai uždara akcinė bendrovė, įkurta 1995 metais. Pagrindinis oro bendrovės akcininkas – Latvijos valstybė, valdanti 80,05 proc. akcijų, o Lars Thuesen valdo beveik 20 proc. akcijų per jam priklausančią orlaivių nuomą „1 SIA“. Šiuo metu „airBaltic“ lėktuvų parką sudaro 31 lėktuvas – 8 „Bombardier CS300“, 11 „Boeing 737“ bei 12 „Bombardier Q400Next Gen“. „airBaltic“ pelnė daugybę tarptautinių apdovanojimų už nepriekaištingą veiklą, pažangų aptarnavimą bei pasiekimus verslo restruktūrizavime. 2012 m. nepriklausoma rinkos ir vartotojų tendencijų tyrimo agentūra „Airlinetrends“ pripažino „airBaltic“ viena iš Top 10 novatoriškiausių pasaulinių oro linijų. 2017-aisiais „airBaltic“ gavo CAPA metų regiono oro linijų, o 2018-aisiais – ATW metų rinkos lyderio apdovanojimą. 2014, 2015, 2016 ir 2017 m. „airBaltic“ pripažintos punktualiausiomis tarp pasaulio oro linijų bendrovių.

„airBalticTraining“ yra „airBaltic“ dukterinė įmonė, Latvijos sostinėje Rygoje specialiai įkurtame moderniame mokymo centre teikianti plataus spektro aviacijos mokymų paslaugas. Centras įkurtas 2010 m. ir nuo tada kiekvienais metais jame apmokoma apie 3000 specialistų iš viso pasaulio – daugiau nei 1500 pilotų, beveik 1000 įgulos narių, keli šimtai antžeminių paslaugų teikėjų, krovinių agentų, apsaugos ir kitų darbuotojų.

Aktyvus ir sveikas gyvenimo būdas užima vis didesnę vietą žmonių gyvenimuose. Daug diskutuojama apie gero ir sveiko maisto indėlį mūsų kūnui ir organizmui. Kokia sporto įtaka ir nauda? Didelį indėlį į tai įdeda influencerai arba liet. nuomonės formuotojai. Dabar jau dažnai galime pamatyti nuotraukų skatinančių kitokį gyvenimo būdą, o ir net šiek tiek pašiepinčių realybę tų, kurie gyvena gal ne taip sveikai ir dorai.

Instagram paskyra yra viena patogiausių socialinės medijos platformų, kurioje labai greitai galima paviešinti nuotrauka ir sulaukti didžiulio auditorijos dėmesio. Tuo puikiai naudojasi nuomonės formuotojai. Viena iš tokių yra sporto trenerė Chessie King. Jos instagram paskyroje vyrauja labai daug nuotraukų, kuriose ji akivaizdžiai skatina merginas gyventi aktyviau, mylėti savo kūną, bei trūkumus paversti pliusais. Ji skatina, kad merginos nesiimtų drastiškų dietų, savęs alinimo, nes būtent savęs alinimas neatneša jokios naudos, o tik kančią ir didelį skausmą ne tik sau, bet ir brangiausiems žmonėms. 

Chessie nestokoja šmaikščios ir kandžios ironijos savo nuotraukose. Jose vaizduojama ta tikroji realybė, kurios neišeina kartais apeiti ir kurią matome kaskart pažvelgę į veidrodį. Bei ta laikina akimirka kuomet pasistengi tik dėl nuotraukos, kad tapti populiaresne, sulaukti patinka mygtukų paspaudimų ant savo įrašo ir sukurti nesamą vaizdą, kad gyveni vienaip, bet iš tikrųjų gyveni visai kitokį gyvenimą. Tai žinutė, kad kaip mes atrodome ir kuo būti nusprendžiame tik patys. Merginos vardant populiarumo ir didesnio auditorijos skaičiaus imasi įvairių būdų ją pritraukti ir tuo pačiu sukuria apie save klaidingą įspūdį. Kartais tai perauga į pataikavimą savo auditorijai.

Sportas yra dalykas kurį verta praktikuoti, tačiau nepersistengiant. Gal iš pat pradžių nebūna lengva, bet vėliau rezultatais džiaugtis galima ne vienai, o kartu su žmonėmis, kurie palaikė, kai užklupdavo sunkiausi momentai ir atrodo, kad daugiau nebegalėsi, kad tai bus paskutinė stotelė. Tada atsiras didesnis pasitikėjimas, meilė sau, pagarba, ko kartais trūksta merginom. Jos būna per daug priešiškos sau. Per daug save kartais kritikuoja ir iš to išsivysto nepagarba ne tik sau, bet ir savo kūnui. Noras nuotraukose atrodyti tobulai ir nepriekaištingai kartais būna daug didesnis, negu suvokimas, kad esi graži tokia kokia esi.

Taip pat skaitykite: Idealiai netobula: fotoprojektas „Blogiausiu atveju“ [FOTO]

„Sostų karai“ (angl. „Game of thrones“) – be abejonės vienas populiariausių televizijos serialų nuo pat 2011 m., kai ekranus pasiekė pirmoji serija. Šiuo metu filmuojamas paskutinis serialo sezonas, bet gerbėjams tai neturėti kelti liūdesio, kadangi ši istorija tuo nesibaigia – JAV televizijos studija HBO leido serialo kūrėjams pristatyti, kaip viskas prasidėjo.

Serialo priešistorę kurs vienas iš „Sostų karų“ autorių – George R. R. Martin. Jam padėjo dar penki rašytojai. Viena iš jų – britų rašytoja bei prodiuserė Jane Goldman, kuri parašė scenarijus tokiems filmams kaip „Žvaigždžių dulkės“, „Ateini čia, arba gausi į dūdą!“ ir „Kingsman. Slaptoji tarnyba“, ji kurs pirmąją priešistorės seriją. Likęs rašytojų ketvertas: Max Borenstein („Godzila“), Brian Helgeland („Riterio žvaigždė“), Carly Wray („Vakarų pasaulis“) ir Bryan Cogman („Sostų karai“). Jie kūrė penkis atskirus projektus, iš kurių HBO išrinko vieną, Jane Goldman, ir pasiūlė sukurti bandomąją seriją.

Goldman ir Martin serialą prodiusuos kartu su JAV prodiuseriu ir rašytoju Daniel Zelman bei su vienu iš „Sostų karų“ prodiuserių Vince Gerardis.

HBO pranešė, kad prie serijų kūrimo neprisidės „Sostų karų“ scenarijaus autoriai D. B. Weiss ir David Benioff. „Pokalbių metu su jais, jie nerimavo, kad jei jų vardas atsidurs ir priešistorėje, tai gali suteikti žiūrovams kokių nors lūkesčių ar atsakomybės“,- teigė HBO atstovas Casey Bloys.

Labai simboliška, kad istorijai scenarijų rašys moteris (Jane Goldman), tad yra nemenka tikimybė, kad pagrindinė naujosios istorijos herojė taip pat gali būti moteris. Tai leis sukurti kitokią istoriją, atsiskiriant nuo dabartinių „Sostų karų“, kur daugiausiai dėmesio skiriama Džono Snow (angl. Jon Snow) gyvenimui.

Projekto mintis yra nukelti žiūrovus tūkstančius metų atgal, dar neprasidėjus dabartinei „Sostų karų“ istorijai. Serialo autoriai tikina, kad naujosiose serijose nepamatysime senųjų aktorių. Žadama, kad tai bus visai kita, nauja „Sostų karų“ istorija, su kuria mes dar neesame pažįstami: „Nuo siaubą keliančių Vesteroso (angl. Westeros) istorijos paslapčių iki baltųjų klajoklių kilmės, Rytų paslaptys, Starkų (angl. Starks) legendos… Tai nėra istorija, kurią manome žinantys“.

Paskutinis, 8-asis „Sostų karų“ sezonas pasirodys 2019 metų vasarą, o serialo priešistorė ekranus pasiekti turėtų ne ankščiau nei 2020 metais.

Taip pat skaitykite: TOP 25 geriausi visų laikų mokslinės fantastikos serialai

Vinstonas Čerčilis – tai didelė istorinė figūra apie kurią sužinome dar būdami mokyklos suole. Labiausiai Čerčilis išgarsėjo per Antrąjį Pasaulinį karą, būdamas Didžiosios Britanijos premjeru, bei savo garsiąją 1946 m. Fultone pasakyta kalba, kuri yra laikoma Šaltojo karo pradžia.

Savo nuotraukose Čerčilis atrodo gana rūstaus veido su maža lyg ir pašaipia šypsenėle. Dažnai galime pamatyti ir jo akcentą – cigarą. Taip sukuriamas didingo ir galingo žmogaus įvaizdis.

Fotografas Yousuf Karsh, kurio tikrasis vardas Howsep Karshian specializavosi portretuose. Šie buvo nespalvoti. Juodai – balti. Būtent toks fotografijos principas atspindi tikrąją fotografijos prigimtį ir perteikia nuotraukos esmę. Jo darbuose galima pamatyti labai daug garsių ir žymių žmonių, kurie buvo mokslininkai, politikai, aktoriai. Tarp šio fotografo portretų gausos galima pamatyti ir įspūdingą Vinstono Čerčilio nuotrauką, kuri manoma yra labiausiai paplitusi visame pasaulyje.

Prieš išgaunant tokį kadrą iš Čerčilio buvo atimtas cigaras, kuris buvo jo ištikimiausias palydovas. Todėl šioje nuotraukoje jo žvilgsnis ir povyza labai kariški.

Fotografas Yousuf Karsh

Egzistuoja trumpa, bet įspūdinga istorija. Fotografas laukė, kol Čerčilis perskaitys Kanados parlamente savo kalbą. Vėliau parlamento rūmuose, naktį fotografas pasistatė savo kamerą ir nustatė reikiamą apšvietimą. Savo autobiografinėje knygoje „Veidai iš mūsų laiko“ jis aprašo Čerčilio nuotaiką, kai jis atėjo fotosesijai, o fotografas vaikščiojo pirmyn ir atgal.

Čerčilis buvo visiškai be nuotaikos ir autoportretui davė labai mažai laiko. Tik dvi minutes. Tad reikėjo suktis labai greitai, nes laiko nebuvo daug. Jis buvo nusivylęs ir tuo pačiu metu išsitraukė cigarą kurį tuojau pat pradėjo dūminti. Fotografui teko patraukti peleninę ir grįžti prie kameros, kad įsitikinti, kad viskas techniškai yra tvarkinga.

Viskas turėjo vykti labai greitai. Bet Čerčilis nenustojo pūsti savo cigaro, o fotografas laukė. Tuomet be išankstinio mąstymo, bet pagarbiai fotografas priėjo ir pasakė „Atleiskite man, pone“ ir ištraukė cigarą Vinstonui iš burnos. Kol jis grįžo prie savo kameros tai buvo stulbinamas akimirka, kuri tapo tuoj pat užfiksuota, taigi istorinėje nuotraukoje mes regime rūstų, fotografui skirtą Čerčillio žvilgsnį.

Tikra istorinio lyderio poza. Nors pačio fotografo mėgstamiausia yra kita nuotrauka, kurioje Čerčilio veide yra įžvelgiama šypsena. Ne veltui sakoma, kad šypsena kaip papuošalas pagyvina žmogų. Taip yra ir su portretu. Atrodo lyg žmogui suteikia jausmus, bei parodo, kad jis pats yra žmogus ir išgyvena daug kitų dalykų, kaip ir visi žmonės.

Taip pat skaitykite: Nacistinė Vokietija spalvotose Hugo Jaegerio, asmeninio Hitlerio fotografo, nuotraukose [FOTO]

Transporto priemonių savininkai pavasario pabaigoje iš „Regitros“ sulaukė gerų žinių. Lietuvoje gegužės 20 d. įsigaliojusi nauja automobilių išregistravimo tvarka jiems turėtų sumažinti rūpesčių bei padėti sutaupyti šiek tiek pinigų. Negana to, bendrojo naudojimo stovėjimo aikštelėse turėtų atsirasti daugiau laisvos vietos, kurios ypač trūksta didmiesčiuose.

Autogamintojų ir importuotojų asociacija (AGIA) įžvelgia ir daugiau pasikeitusios tvarkos privalumų. Kaip teigia asociacijos direktorė Rita Zdanevičienė, pokyčiai gali padėti kovoje su transporto priemonių ardytojais, nelegaliai dirbančiais šešėlyje, slepiančiais savo pajamas ir teršiančiais aplinką.

Našta sumažės

Pagal senąją tvarką, jei transporto priemonė neturėjo vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, techninės apžiūros arba nebuvo sumokėti valstybės nustatyti mokesčiai, jos registracija buvo sustabdoma.

Jei savininkas per 180 d. nepašalindavo minėtų priežasčių, dėl kurių dalyvavimas eisme yra draudžiamas, transporto priemonė būdavo automatiškai išregistruojama. Tačiau nuo šių metų gegužės 20 d., įsigaliojus įstatyminės bazės pokyčiams, po lemtingo 180 d. termino automobilis nėra automatiškai iš registruojamas. 

Tai reiškia, kad iš naujo atlikus techninę apžiūrą, apdraudus automobilį ar sumokėjus reikalingus mokesčius, jo leidimas dalyvauti eisme yra vėl atnaujinamas, o transporto priemonių savininkams nereikia papildomai krapštyti piniginės bei rūpintis pakartotinės registracijos procedūromis.

„Zanavykas ir Afrikoje zanavykas”, – taip juokauja Joninių savaitgalį Šakiuose planuojantys lietuviai. Atkurtos Lietuvos šimtmečio proga į miestą grįžta savo šaknis ir istoriją saugantys kraštiečiai iš įvairiausių Žemės kampelių. Šakiai ne tik pasirengę apkabinti visus pasaulio zanavykus, bet ir organizuoja jiems nepaprastą priėmimą su konferencijomis, diskusijomis, muzika, tarptautiniu cirko festivaliu „4 stichijos” ir popscenos madonos Džordanos Butkutės koncertu.

Idėją Šakiuose suburti pasaulio zanavykus Šakių kultūros centro vadovas Raimondas Januševičius nešiojosi trejus metus. „Šakiai – mūsų bendrinės kalbos lopšys, čia gyveno, augo ir kūrė daugybė garsių žmonių, prisilietusių prie mūsų kalbos ir istorijos. Nepaprastai smagu tuos žmones suburti, prisiminti, kas per 100 metų buvo nuveikta ir pažvelgti į ateitį. Tokio didelio renginio greičiausiai vėl ilgai neturėsime, gal net visą šimtą metų”, – sako R.Januševičius. Šakių kultūros centro vadovui atrodo nepaprastai svarbu kurti bendrystės saitus tarp žmonių.

Prieš trijų dienų kultūros ir meno festivalį „Apkabink savo kraštą” renginio organizatoriai sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame registruotis galėjo po pasaulį išsibarstę zanavykai. Paaiškėjo, kad esama per 120 šalių, kuriose gyvena iš Šakių krašto kilę žmonės. Visi jie kviečiami simboliškai apkabinti savo gimtinę.

„Tegu žmonės grįžta, o švente mes pasirūpinsime”, – sako R.Januševičius ir žada, kad šventinį savaitgalį Šakių rajone duris atvers visi krašto dvarai, veiks amatininkų mugė, vyks konferencijos, edukacijos, sporto ir šokių varžybos, o vaikystę prisiminti ir į klasių susitikimus kvies atviros mokyklos.

Muzikologė, televizijos laidų vedėja Zita Kelmickaitė zanavykus ruošiasi įtraukti į konferencijos „Mano kraštas šimtmečio kelyje” diskusiją. Joje dalyvaus finansininkas Gitanas Nausėda, humanitarinių mokslų daktaras, istorikas Algimantas Kasparavičius.

Rašytojas, vertėjas, humoristas, televizijos laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius garsius Šakių krašto žmones pakvies į šiltą prisiminimų vakarą.

Įspūdingas šventės akcentas – į Šakių ežerą atplukdytos prieplaukos, kurios virs šventės scenomis. Ir jose, ir erdvėse ant kranto publikos lauks tarptautinis cirko festivalis, nepaprastas šou „4 stichijos”, kuriame pasirodys įvairių šalių vokalistai, muzikantai ir cirko artistai. Cirko festivalyje savo numerius pristatys Lietuvoje ir Europoje gerai žinomi Šakių cirko mokyklos auklėtiniai.

Birželio 23 dieną šventės dalyviai kviečiami į Šakiuose vaikystę praleidusios Džordanos Butkutės koncertą. Lietuvos popscenos dievaitė po daugybės metų dainuos savo vaikystės miesto scenoje.

Joninių naktį šventės organziatoriai visų laukia ant Sudargo piliakalnio, čia degs laužai, bus pinami vainikai ir iki paryčių braidoma po rasotą žolę.

Keturių dienų zanavykų šventė „Apkabink savo kraštą” – birželio 21,22,23,24 dienomis, Šakiuose.

Pasaulio zanavykų žemėlapį rasite čia: http://kultura.sakiai.com/apkabink-savo-krasta-programa/#zanavyku-zemelapis

Birželio 13-osios vakarą įvyko 11-ieji nacionalinio kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Daugiausiai statulėlių buvo įteikta debiutinio filmo „Stebuklas“ režisierei Eglei Vertelytei. Ji pripažinta ne tik metų geriausia scenarijaus autore ir režisiere, bet pelnė ir „Sidabrinę gervę“ už metų geriausią filmą. Pagrindinį vaidmenį „Stebukle“ sukūrusi Eglė Mikulionytė – tapo metų geriausia aktore.

„Praėjusiais metais atšventėme apdovanojimų dešimtmetį, perkopėme ribą, kuomet visiems reikia stabtelti ir susimąstyti, kokį kiną kuriame, kokį norime kurti. Lietuvių filmai keliauja po pasaulį, tapome vertinamais, patikimais partneriais užsienio kino kūrėjams, tapome dalimi didelio pasaulio. Linkiu būti reiklesniems sau, kad filmai kalbėtų apie mus, pasakotų mūsų istorijas, o mes susirinkę džiaugtumėmės, kad esame didelė kino bendruomenė“, – susirinkusiuosius sveikino Lietuvių kino akademijos Tarybos pirmininkė ir Atrankos ir vertinimo komisijos vadovė Gražina Arlickaitė.

„Auksinė gervė“ už gyvenimo nuopelnus šalies kinui įteikta operatoriui ir režisieriui Algimantui Mockui. Šis apdovanojimas skirtas pagerbti tuos, kurie visą savo gyvenimą skyrė kinui, klojo pamatus ateinančioms kino kūrėjų kartoms. „Auksinę gervę“ A. Mockui įteikė LR Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Žiūrovai pasitiko ir palydėjo mylimą kūrėją ilgais plojimais ir sveikinimo šūksniais.

„Sidabrinis gervės kiaušinis“ už geriausia studento darbą atiteko Klaudijai Matvejevaitei už filmą „Paskutinė diena“. Šį paskatinamąjį prizą režisierė atsiėmė iš G. Arlickaitės rankų.

Už metų geriausią profesinės meistrystės darbą apdovanoti filmo „Sengirė“ (rež. Mindaugas Survila) garso režisieriai Saulius Urbanavičius ir Jonas Maksvytis.

Lietuvos operos solistė, profesorė Irena Milkevičiūtė paskelbė, kad geriausiu kompozitoriumi už muziką Arūno Matelio filmui „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ tapo Alberto Lucendo.

Garsus šalies operatorius Rimvydas Leipus įteikė metų geriausio operatoriaus „Sidabrinę gervę“ kolegai Mindaugui Survilai, šį pavasarį pristačiusiam paties režisuotą dokumentinį filmą „Sengirė“.

Kategorijos Metų geriausias antraplanis vaidmuo nugalėtoju tapo jauniausias šių metų apdovanojimų nominantas Joris Baltrūnas, vaidinęs Giedrės Beinoriūtės dramoje „Kvėpavimas į marmurą“, kurio premjera žiūrovų laukia šį rudenį.

Aktoriai Vytautas Anužis ir Aistė Diržiūtė įteikė „Sidabrines gerves“ savo kolegoms – metų geriausiai aktorei Eglei Mikulionytei už vaidmenį „Stebukle“ ir metų geriausiam aktoriui Giedriui Savickui, kuris sukūrė pagrindinį vaidmenį Tado Vidmanto filme „Trys milijonai eurų“.

R. Daškevičiaus nuotr.

Poetė Violeta Palčinskaitė pasveikino geriausio scenarijaus autorę Eglę Vertelytę („Stebuklas“), o praėjusių metų geriausias režisierius Andrius Blaževičius apdovanojo ją už geriausią režisieriaus darbą.

Lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ viena iš steigėjų, prodiuserė Marija Razgutė paskelbė Lauryno Bareiškos filmą „Pirtis“ metų geriausiu trumpametražiu filmu.

Praėjusiais metais geriausio dokumentinio filmo „Moteris ir ledynas“ režisierius Audrius Stonys savąją gervę „perleido“ režisieriui Arūnui Mateliui, įvertintam už filmą „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“.

Šis filmas surinko ir daugiausiai portalo LRT.lt skaitytojų balsų. „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ režisieriui A. Mateliui LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė įteikė filmo specialųjį „Publikos pasirinkimo“ prizą.

Lietuvos kino centro vadovas Rolandas Kvietkauskas „Stebuklą“ paskelbė geriausiu ilgametražiu filmu ir „Sidabrine gerve“ pasveikino jo prodiuserį Luką Trimonį. „Stebuklo“ konkurentai buvo: režisierės Giedrės Beinoriūtės „Kvėpavimas į marmurą“, Sergei Loznitsos „Nuolankioji“ ir Šarūno Barto „Šerkšnas“.

SIDABRINĖS GERVĖS laureatai / A. Solomino nuotr.

Nugalėtojus, renginio svečius bei ceremonijos TV žiūrovus sveikino idėjų kamerinis orkestras NIKO, grupė SKAMP, atlikėjai Monique, Linas Adomaitis, Rosita Čivilytė, Ieva Zasimauskaitė ir kt. Renginį režisavo Šarūnas Kirdeikis, vedė Giedrius Masalskis ir Eglė Daugėlaitė.

2018 m. Lietuvos kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nugalėtojai

„Auksinė gervė“ įteikta operatoriui ir režisieriui Algimantui Mockui

Metų geriausias studento darbas „Sidabrinės gervės kiaušinis“ – „Paskutinė diena“ (rež. Klaudija Matvejevaitė)

Metų geriausias profesinės meistrystės darbas – Saulius Urbanavičius ir Jonas Maksvytis (už filmo „Sengirė“ garso režisūrą)

Metų geriausias kompozitoriaus darbas – Alberto Lucendo („Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“, rež. Arūnas Matelis)

Metų geriausias operatorius – Mindaugas Survila („Sengirė“, rež. Mindaugas Survila)

Metų geriausias antraplanis vaidmuo – Joris Baltrūnas („Kvėpavimas į marmurą“, rež. Giedrė Beinoriūtė)

Metų geriausias aktorės vaidmuo – Eglė Mikulionytė („Stebuklas“, rež. Eglė Vertelytė)

Metų geriausias aktoriaus vaidmuo – Giedrius Savickas („Trys milijonai eurų“, rež. Tadas Vidmantas)

Metų geriausias scenarijus – Eglė Vertelytė („Stebuklas“, rež. Eglė Vertelytė)

Metų geriausias režisieriaus darbas – Eglė Vertelytė („Stebuklas“)

Metų geriausias dokumentinis kino filmas – „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ (rež. Arūnas Matelis, prod. Arūnas Matelis, Algimantė Matelienė – STUDIO NOMINUM)

Metų geriausias trumpametražis kino filmas: „Pirtis“ (rež. Laurynas Bareiša, prod. Klementina Remeikaitė, AFTERSCHOOL)

LRT.lt skaitytojų „Publikos pasirinkimas“ – „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ (rež. Arūnas Matelis)

Metų geriausias ilgametražis vaidybinis kino filmas – „Stebuklas“ (rež. Eglė Vertelytė, prod. Lukas Trimonis, IN SCRIPT)

Apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ organizatoriai – Lietuvos kino centras ir Lietuvių kino akademija. Oficialus transliuotojas – LRT.

2010 m. įkurta Lietuvių kino akademija, kasmet šalies profesionalams teikdama apdovanojimus „Sidabrinė gervė“, siekia puoselėti Lietuvos kino kultūrą tiek šalies, tiek pasauliniu mastu.

Taip pat skaitykite: Lietuviškas „Stebuklas“ – tragikomiška kiauliško kapitalizmo istorija, sužibėjusi Toronto kino festivalyje

Liepą Vilniuje laukiama Tove Lo tikrai nėra tyli ir nekalta pelytė. Viename vaizdo klipe ji jau rodė pliušinių mapetų seksą. O dabar išleido visiškai naują vaizdo klipą, iškalbingu pavadinimu „Bitches“. Čia jai talkino visas popmuzikos žvaigždynas – Charli XCX, Elliphant, ALMA ir Icona Pop. Vaizdo klipe jos moko vaikiną patenkinti merginą.

„Tove Lo yra viena geriausių mūsų draugių, tad kai pasiūlė kartu dainuoti, iškart sutikome. Mes visos tokios skirtingos. Bet visos esam kietos merginos. Kartu jautėmės kaip šiuolaikinės „Spice Girls“, – pasakojo dueto „Icona Pop“ narės. Visa ši drąsių merginų kompanija praėjusį savaitgalį dalyvavo Los Andželo „Pride“ renginyje. Tove Lo buvo šio renginio headlinerė ir ryškiausia žvaigždė.

„Bitches“ – singlas iš pernai išleisto Tove‘s Lo albumo „Blue Lips“. Klipą kūrė serialo „Broad City“ režisierė Lucia Aniello. Šio serialo aktorius Paulas W. Downsas čia ir atlieka to nepatyrusio vaikino vaidmenį. Porelei tenka ir narve pasėdėti, ir išbandyti kelis sekso žaisliukus. Šią juokingą ir nepatogią pamoką reikia išsėdėti iki galo – pabaiga bus netikėta.

Tove Lo – bitches ft. Charli XCX, Icona Pop, Elliphant, ALMA

„Kalės, aš jomis nepasitikiu, bet naktį jos man suteikia tai, ko trokštu“, – drąsiai dainuoja Tove Lo. Atviras seksualumas yra jos firminis ženklas. Ant rankos ji netgi turi išsitatuiravusi vaginos simbolį. Toks pats kabo ir scenoje per koncertus. Vienas jos albumas vadinasi „Lady Wood“, kitas – „Blue Lips“. Abu šie pavadinimai – moters nepasitenkinimo kodai.

Tovę Lo įkvėpė laukinės roko moterys – Courtney Love ir Janis Joplin. Ji nė už ką nenori susitaikyti su tuo, kad kalbėti apie seksą gali tik vyrai. Tad kalba apie jį kuo daugiau ir tai išreiškia per savo kūną. Štai ką ji rėžia apie savo biseksualumą, nuogą krūtinę, laužomas taisykles ir Harvey Weinsteino skandalą.

Pirmieji kartai:

„Aš biseksuali moteris, užaugusi labai liberalioje šeimoje Švedijoje. Man pasisekė. Visad jaučiausi laisva tyrinėti savo seksualumą tiek, kiek man norisi. Heteroseksualumas aplink mane vis dėlto buvo norma, tad gerai prisimenu, kai pirmąkart pastebėjau žiūrinti ne tik į vaikinus, bet ir į merginas. Atsimenu, kaip pirmąkart pasibučiavau su mergina. Atsimenu, kad fantazuodavau apie merginas. Atsimenu, kai pirmąkart pasimylėjau su mergina. Niekada oficialiai tėvams ar draugams to nepranešiau. Tiesiog dariau ką norėjau su tuo, su kuo norėjosi. Visad jaučiausi kitokia (dėl įvairių priežasčių), bet niekad nejaučiau gėdos ar kaltės, nemaniau, kad man kažkas „blogai“.

Tove Lo  / Organizatorių archyvo nuotr.

Ji nori būti nuoga:

„Turėtume nustoti teisti tuos, kurie yra atvirai seksualios ir laimingos asmenybės. Tai neturėtų tapti ginklu. Jei tu nori nuo galvos iki kojų apsidengti – prašau, tai tavo gyvenimas, daryk ką nori. Bet jei aš noriu visą laiką būti nuoga, tai turėtų būti mano teisė. Mes abi sugyventume, tai man neatrodo problema. Bet galbūt ši svajonė niekad neišsipildys.

Teisė kalbėti:

„Moterys jaučia tuos pačius dalykus kaip ir vyrai, bet neturi teisės išreikšti tų jausmų. Tarsi berniukai gali būti berniukai, o mergaitės turi likti savo vietoj. Bet aš verčiau renkuosi pilną tiesą, negu kažkokią sušvelnintą jos versiją.“]

Harvey Weinsteino skandalas:

„Kai kurie sako: „Oi, nieko čia tokio, neįsižeisk“. Bet jei moteris nori jaustis įžeista, tai ji, po velnių, turi tokią teisę. Galbūt kitam tas įžeidimas bus proga suprasti, kad klydo, ir tapti geresniu žmogumi. Suprantate? Tikra beprotybė, kad aukštas pareigas užimantis žmogus gali šitaip elgtis su kitais, – visi žinojo, bet nieko nedarė. Visos tos jaunos merginos buvo išsigandusios ir galvojo: „Turiu tai kęsti, nes kitos irgi kenčia.“

Tove Lo – Cool Girl

Muzikos ir sekso panašumai:
„Muzika ir seksas man labai susiję. Nuo jų abiejų padažnėja širdies ritmas – jie daro fizinį poveikį. Man jie abu sukuria ir fizinę, ir emocinę reakciją. Dar man labai patinka dainuoti apie seksą.“

Nieko blogo nedarau:

„Užaugau šalyje, kurioje nuogybės ir seksas yra natūralūs ir negėdingi dalykai. O čia, Amerikoje, man sako: „A, tai tu bloga mergaitė? Laužai taisykles.“ Visai neketinau laužyti jokių taisyklių. Tiesiog nemanau, kad tai, ką aš darau, yra blogai.“

Ji nerodo gero pavyzdžio:

„Mano drąsa ir seksualinis atvirumas trikdo žmonės. Būdama moteris nuolat turi gintis, jei nusprendi dainuoti apie dalykus, kurie nelaikomi geru pavyzdžiu. Bet man iš tiesų nesvarbu, jei žmonės man nepritaria. Man labai patinka dainuoti apie seksą.“

Tove Lo – Disco Tits

Apie santykį su LGBTQ bendruomene:
„Supratau, kiek daug drąsos ir stiprybės kiekvieną dieną reikia kovojant už savo laisvę mylėti neapykantos kupinoje visuomenėje. Laisvę būti savimi. Šios kovos išvis neturėtų būti, bet reikia. Tai kova prieš kiekvieną , kuris mano turintis teisę paaiškinti, ką tu gali ar negali mylėti. Kaip gali ar negali rengtis. Kuriuo tualetu gali naudotis priklausomai nuo to, kaip jie tave apibrėžia. Tai kova už teisę pačiam save apsibrėžti.“

Jai patinka jos kūnas:

„Kai scenoje pradėjau rodyti nuogą krūtinę, tai tebuvo linksmybės, skirtos man ir klausytojams. Bet tai tapo politiniu gestu, nes paaiškėjo, kad ne visur tai priimtina ir leidžiama daryti. Man tai seksualu, tačiau ne gėdinga ar skandalinga. Tai tiesiog smagu. Man patinka mano kūnas ir smagu jį rodyti.“

Švedų muzikos žvaigždės Tove Lo viešnagę Vilniuje pristato muzikos agentūra „8 Days A Week”. Pats koncertas suplanuotas liepos 19-osios vakarą VU Botanikos sode Kairėnuose. Mūsų laukia gaivus ir sexy pasirodymas. Tokie koncertai pas mus vyksta ne kasdien. Bilietais prekiauja oficialus bilietų platintojas „Bilietai LT“.

Socialinės platformos yra patogu tuo, kad gali dalintis įspūdžiais iš kiekvieno pasaulio kampelio ir naudotis daugybę programėlių, kurios mums palengvina gyvenimą: padeda susirasti, kur skaniau pavalgyti, ką verta pamatyti toje šalyje, kurioje svečiuojiesi.

Pasirodo egzistuoja prohramėlių, kuriose gali susirasti ne tik vietą, kur norėtum nukeliauti, bet ir žmogų, kuris ne tik tave priimtų viešnagės metu, bet ir galimai užmegztų romantiškus santykius. Viena tokių yra „Miss Travel“. Lietuvoje ši programėlė nėra populiari, bet vakaruose tai ant bangos esantis įrankis, kurio pagalba kelionės dažnai perauga į aklus pasimatymus.

Pasimatymų programėlės dabar yra labai ant bangos. Sparčiai technologijoms judant į priekį kontaktą darosi vis lengviau užmegzti virtualioje erdvėje. Vėliau tas kontaktas arba pratęsimas realybėje, arba nutrūksta savaime jei tarp žmonių neatsiranda vadinamosios tarpusavio chemijos.

„Miss Travel“ programėlėje reikia prisiregistruoti, kaip ir kiekviena programa besinaudojantiems vartotojams. Ten žmonės nurodo savo pomėgius, sugebėjimus, trumpai papasakoja apie save. Tuomet ieškoma bendraminčių pagal kriterijus ir taip užmezgamas kontaktas. Žmonės būna iš įvairių pasaulio kampelių: Meksika, Australija, JAV, Italija, Kanada ir kita. Tuomet šiek tiek pabendraujama, kad susipažinti su žmogumi ir įvyksta pasimatymas.

Pasimatymai įvyksta iš dvipusės naudos. Vieni tikisi surasti savo tikrąją gyvenimo meilę, kiti ieško tik nuotykio ir gero laiko, o dar kiti nesitiki nieko – tai tik pramoga, pažintis, kontaktų užmezgimas. Svarbiausias akcentas – pagarba.

Pexels.com archyvo nuotr.

Ar tokios programėlės atneša naudos – diskutuotinas klausimas. Vieni tiki tokių programėlių galia ir šventai jomis pasitiki, bet nemažai yra ir skeptikų, kurie ne taip palankiai žiūri į tokio tipo programėles. Juk atsiranda nemažas procentas tikimybės, kad neaišku kokį žmogų gali sutikti, ar įsivelti į netikėtus nemalonumus.

Internetas yra klampus dalykas ir kartais nuo jo „spąstų“ galima labai skaudžiai susižeisti. Žinoma mes dažnai rizikuojame. O nepažįstamas žmogus, kartais gali būti tuo, kuo iš tiesų net nesąs. Todėl labai svarbu yra būti sąžiningu ne tik prieš save, bet ir prieš tą žmogų, kurio langelį ketinama atsidaryti ir parašyti – „Labas“.

Taip pat skaitykite: Svajonių išsipildymas, arba kaip pora pavertė savo aistrą pilno etato darbu [FOTO]

Pagal šiandien paviešintus naujausius Eurobarometro apklausos duomenis, Europos Parlamentas įtvirtino savo poziciją kaip labiausiai pasitikėjimą kelianti Europos Sąjungos institucija.

Šiandien Europos Komisija paskelbė pavasarį atliktos standartinės Eurobarometro apklausos duomenis, atskleidžiančius visuomenės suvokimą apie ES institucijas. 50 proc. apklaustų ES gyventojų teigė, jog jie pasitiki Europos Parlamentu. Palyginti su 2017 m. rudeniu, šis rodiklis pakilo 5 proc. punktais, o nepasitikėjimo Europos Parlamentu lygis per tą patį laiką nukrito 3 proc. punktais. Lietuvoje pasitikėjimo Europos Parlamentu rodiklis dar didesnis – 67 proc.

Per visą šią Europos Parlamento kadenciją pasitikėjimas šia institucija sustiprėjo nuo 34 proc. (2014 m. gegužę) iki dabartinio rekordinio lygio – 50 proc. Apklausa taip pat parodė, jog 93 proc. jos dalyvių žino apie Europos Parlamentą – gerokai daugiau nei apie kitas institucijas ir šiek tiek daugiau nei per praėjusią Eurobarometro apklausą.

Europos Sąjunga vidutiniškai pasitiki 42 proc. jos gyventojų – pasitikėjimas ja išlieka didesnis nei valstybių valdžios institucijomis (34 proc.). Lietuvoje šis rodiklis yra pats didžiausias iš visų Sąjungos šalių – 66 proc.

Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani taip komentavo šiuos Eurobarometro apklausos rezultatus:

„Esamas Europos Parlamentas siekia sumažinti ES institucijų ir piliečių atotrūkį, ir jis dirba savo darbą gerai. Tai rodo pačių piliečių atsakymai į naujausią Eurobarometro apklausą. Parlamentas yra labiausiai vertinama ES institucija, o per pastaruosius šešis mėnesius pasitikėjimas Europos Parlamentu dar labiau išaugo. Norėčiau padėkoti visiems europarlamentarams, kurie sudaro šią Asamblėją. Mes įrodėme, jog sugebame atlikti esminį vaidmenį svarstant, kaip pakeisti Europą ir padidinti jos veiksmingumą.

Konkrečiai, padėjome surasti europietišką atsaką imigracijos iššūkiui, kuris, kaip patvirtina Eurobarometro duomenys, yra svarbiausias mūsų piliečiams rūpimas klausimas. Praėjusį lapkritį priėmėme savo poziciją dėl prieglobsčio sistemos reformos, kurioje dera tvirtumas ir solidarumas. Mes taip pat pasiūlėme trumpo, vidutinio ir ilgo laikotarpio strategijas, skirtas sustabdyti priverstinį žmonių išvykimą iš Afrikos. ES Taryba nebegali atidėlioti prieglobsčio reformos ir privalo suvokti, jog imigracijos valdymas daro didelę įtaką Sąjungos ateičiai.“

Ketvirtadienį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius, prof. Juozas Augutis ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią universiteto Teisės klinika įsipareigojo teikti nemokamas pirmines teisines konsultacijas visuomenei, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir pelno nesiekiančioms organizacijoms.

„Žinių ir sveikatos niekada nebūna per daug“, – šypsojosi sutartį pasirašęs J. Augutis.

Meras V. Makūnas pastebėjo, kad teisinių paslaugų ypač reikia startuoliams, smulkiesiems verslininkams, ūkininkams.

Teisės klinikos vadovas doc. dr. Albertas Milinis sakė, kad konsultavimo paslaugas Teisės fakulteto studentai ir juos lydintys dėstytojai pagal suderintą tvarką teiks nuo šių metų rugsėjo. „Esame pasiryžę vykti į seniūnijas, įstaigas. Tikimės padėti žmonėms. Kartu tai bus gera praktika mūsų studentams“, – kalbėjo A. Milinis.

Studentai ne tik konsultuos, bet ir padės parengti kai kuriuos dokumentus, išskyrus teisminius. „Tai jau advokatų darbas“, – pabrėžė A. Milinis.

Kauno r. savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Rūta Snarskienė taip pat džiaugėsi pasirašyta sutartimi. „Savivaldybė turi teisę teikti nemokamas konsultacijas gyventojams, bet ne verslo subjektams. Tikiuosi, kad universitetas mums padės užpildyti šią spragą“, – kalbėjo vedėja.

Informacija apie Kauno rajono gyventojams teikiamas nemokamas konsultacijas bus skelbiama interneto svetainėse krs.lt ir teisesklinika.vdu.lt

Teisingumo ministras nusprendė iki Naujųjų metų nepriimti į savo komandą politinio pasitikėjimo patarėjų, o sutaupytas lėšas skirti etatinių psichologų, padėsiančių nuo liepos 1 d. apklausti nepilnamečius baudžiamajame procese, etatų įsteigimui.

„Jaučiu asmeninę atsakomybę, kad nuo liepos 1-osios nepilnamečių apklausos, kuriose privalės dalyvauti psichologai, vyktų sklandžiai. Pradžioje gali pasitaikyti atvejų, kad kai kuriose mažose savivaldybėse, kuomet psichologai iš sudaryto sąrašo negalės laiku sudalyvauti tokiose apklausose. Todėl, norėdamas, kad ši tvarka veiktų kuo sklandžiau, atsisakau patarėjų etatų,“ – sako teisingumo ministras E. Jankevičius.

Tai ministras vakar pasakė Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame pasitarime dėl psichologų dalyvavimo nepilnamečių apklausose.

Ministro teigimu, trys psichologų etatai už šias lėšas būtų įsteigti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje. Policijos departamento vadovybė pažadėjo, kad už šios institucijos lėšas būtų įsteigti dar du psichologų etatai.

Šie psichologai atvyktų į tas nepilnamečių apklausas, kuomet ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams ar teismams nepavyktų prisikvieti psichologų iš specialaus sąrašo.

Teisėsaugos institucijų skaičiavimais, per dieną gali vykti 25-30 nepilnamečių apklausos, kuriose privalės dalyvauti psichologai.

Nuo liepos 1 d. psichologų dalyvavimas mažamečių (iki 14 metų) nukentėjusiųjų ar liudytojų apklausose bus būtinas. Taip pat psichologas privalės dalyvauti nepilnamečių (iki 18 metų) nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva psichologai turės dalyvauti nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausose ir dėl kitų nusikaltimų, taip pat nepilnamečių įtariamųjų ir kaltinamųjų apklausose.

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadioną rekonstruos mažiausią kainą konkurse pasiūliusi Turkijos kompanija „Kayi Construction“. Šį ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybė su konkursą laimėjusia įmone pasirašė statybos darbų sutartį. Tuo pačiu buvo pasirašytas sutarties priedas, kuris miestui leis griežtai kontroliuoti darbų kiekius ir apmokėjimus už juos. Realius stadiono rekonstrukcijos darbus ketinama pradėti šių metų liepos mėnesį.

Turkijos kompanija stadioną rekonstruos už 34,95 mln. eurų. Antrą vietą konkurse užėmusi įmonė „Versina“ stadioną siūlėsi rekonstruoti daugiau nei 500 tūkst. eurų brangiau – už 35,5 mln. eurų. Konkursui iš viso buvo pateikti 8 kompanijų pasiūlymai, iš kurių brangiausi siekė 40,6, 43,95 ir 46,2 mln. eurų. Pigiausias ir brangiausias konkursui pateiktas pasiūlymas skyrėsi daugiau kaip 11 mln. eurų.

Pateikė paaiškinimus

Praėjusią savaitę Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Turkijos kompaniją prašydama pateikti paaiškinimus dėl viešoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie sąmatoje numatytus statybų aikštelės įrengimo įkainius. „Kayi Construction“ atstovų teigimu, techniniame projekte buvo numatyti apytiksliai plotai ir kiekiai, kurie neatitinka realių poreikių.

Pasak kompanijos prezidento plėtrai Mustafa Toprako, faktinis darbuotojams skirtų buitinių patalpų plotas viršys 1500 kv. m, nors projekte buvo numatyta tik 315 kv. m. Įrankiams ir medžiagoms saugoti bus reikalingas ne 15, o bent 150 kv. m ploto sandėlis. Analogiška situacija ir su statybvietės tvora. Nors techniniame projekte buvo preliminariai numatytas 306 m ilgis, 7,5 hektaro ploto statybvietei reikės mažiausiai 1000 m laikinų tvorų.

Konsultavosi su VPT

Šios savaitės pradžioje Kauno miesto savivaldybės atstovai dėl stadiono konkurso eigos konsultavosi su Viešųjų pirkimų tarnybos vadovais. Po susitikimo buvo nuspręsta greta statybos darbų sutarties su rangovu pasirašyti papildomą susitarimą, kuris padėtų miestui kontroliuoti apmokėjimus už vykdomus darbus.

„Dėl paruošiamiesiems darbams sąmatoje numatytų sumų turėjome abejonių. Todėl važiavome į Viešųjų pirkimų tarnybą, kur su vadove Diana Vilyte ir jos komanda ilgai konsultavomės. Po konsultacijų nusprendėme sutartį papildyti priedu su griežtomis sąlygomis. Tiek aš, tiek mano komandoje dirbantys žmonės pažįsta skaičius ir žino, kas kiek kainuoja. Prasidėjus darbams tikrinsime kiekvieną Turkijos kompanijos pateiktose sąskaitose esantį skaičių ir mokėsime tik už realius kiekius ir darbus. Kol būsiu meras, neleisiu, kad miesto ir miestiečių pinigai būtų leidžiami taip, kaip tai buvo konservatoriškais auksinių tualetų laikais“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Atmetė ieškinį

Praėjusį pirmadienį Kauno apygardos teismas atmetė įmonės „LitCon“ ieškinį. Ši kompanija buvo pašalinta iš konkurso, nes į statybos darbų sąmatą neįtraukė mažiausiai 200 tūkst. eurų kainuojančios perdangos. Teismas patvirtino, jog savivaldybės sprendimas buvo teisingas.

Pasak „Kayi Construction“ prezidento plėtrai M. Toprako, stadiono rekonstrukcijos projekte ketinama pasitelkti kuo daugiau vietos statybininkų. „Vietos statybininkų paslaugomis naudosimės kiek įmanoma maksimaliai“, – tvirtino M. Toprakas.

Bendrovė „Kayi Construction“ patenka tarp 200 didžiausių pasaulio statybos kompanijų. Šiuo metu jos vykdomų projektų vertė siekia 1,5 mlrd. eurų. 2009 metais ši kompanija pastatė Vilniuje veikiantį prekybos centrą „Ozas“. Įmonės klientų sąraše yra tokios kompanijos kaip IKEA, „Volkswagen“, „Renault“, „Beko“, „Marriot“ ir „Pirelli“.

S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos darbus ketinama pradėti šių metų liepos mėnesį. Planuojama, jog jie bus užbaigti per 20 mėnesių. Po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst., o visos tribūnos bus uždengtos stogu. Stadionas atitiks UEFA 4 kategorijos reikalavimus, todėl jame galės vykti visos svarbiausios futbolo varžybos.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos iniciatyva renkami Seimo narių parašai reikalaujantys Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį atsakyti į rašytinius klausimus iš Seimo tribūnos dėl AB „Lietuvos energijos“ ir UAB „Senukai“ konflikto, kuriame Premjeras akivaizdžiai daro spaudimą valstybės valdomai įmonei.

Šiandien plenariniame posėdyje vykusio Vyriausybės pusvalandžio metu, Ministras Pirmininkas neatsakė į TS-LKD frakcijos narių pateiktus klausimus dėl vakarykščiame Premjero susitikime su D. Maikštėnu pakeistų atliekų deginimo planų ir kiekių Vilniuje.

„Mums kelia nerimą Premjero nesugebėjimas atsakyti į klausimus ir galimas naudojimasis savo tarnybine padėtimi, siekiant pakeisti su Europos Komisija suderintus planus dėl atliekų deginimo projektų įgyvendinimo. Susidaro įspūdis, kad Premjeras siekdamas asmeninio intereso, nori paversti Kauną Vilniaus šiukšlynu. Pradėjome rinkti Seimo narių parašus, norėdami pakviesti Vyriausybės vadovą į artimiausią Seimo posėdį, kad jis dar kartą paaiškintų visuomenei, ar jo reikalaujami planų pakeitimai nėra susiję su faktu, kad Premjero namas yra kelių kilometrų atstumu nuo atliekų deginimo gamyklos“, ­­– teigė G. Landsbergis.

Primename, jog vakar buvo pranešta, kad Premjeras susitiko su AB „Lietuvos energija“ vadovu. Susitikime su D. Maikštėnu buvo nuspręsta sumažinti Vilniuje deginamų atliekų kiekį dvigubai, dalį jų išvežant į Kauną.