Buvo metas, kai Romos imperija galėjo girtis iš visų senovės Vakarų civilizacijų plačiausiu politiniu ir socialinės struktūros mastu. Imperijos piko metu, pirmajame ir antrajame mūsų eros amžiais, senovės Romą sudarė apie 6.5 milijonų kvadratinių kilometrų žemės. Gyventojų skaičius buvo tarp 50 – 90 milijonų. Iš šių gyventojų, skirtinguose amžiuose, vis pasirodydavo garsūs romėnai.

Senovės Romoje iškilo tokios asmenybės kaip Julijus Cezaris, Ciceronas, Augustas ir daugybė kitų vis dar prisimenamų romėnų. Tačiau, valstybė dar stebėjo ir tokių blogai pagarsėjusių imperatorių kaip Neronas, Kaligula ir panašių valdžią, kuri vis dar šiurpina istorikus ir visus suprantančius ką reiškė tuometinis gyvenimas. Nuo žymių gladiatorių – tuometinių Romos superžvaigždžių, iki galingų imperatorių, padariusių ilgalaikę įtaką Romoje, pristatome jums 10 garsiausių senovės Romos asmenų.

10. Neronas

Geriau žinomas kaip „Romos beprotis“, Neronas buvo aiškiai blogiausiai pagarsėjęs visų laikų romėnas. Dėl to, šiojo valdymo laikotarpiu, vykusiu nuo 54 iki 68 mūsų eros metų, kasdienis paprasto romėno gyvenimas buvo itin niūrus. Tai ką gi liūdnai pagarsėjęs diktatorius veikia šiame sąraše? Na kai renki garsiausius asmenis turi įdėti ir gerų, ir blogų! Neronas buvo pastarasis.

Jo valdymo metu sudegė du trečdaliai Romos, kas privedė prie milžiniško aukų ir suniokoto turto skaičiaus. Ir nors jis nesugebėjo užkirsti kelio nelaimei, jis net nebandė ugnies gesinti. Vietoj to, Romos gaisrą stebėjo iš savo rūmų, katastrofos metu dainuodamas. Viskas atrodė dar bjauriau kai įkalčiai ir motyvas rodė į Neroną, kaip į nelaimės kaltininką, kadangi senatas jam nesuteikė žemės naujų rūmų statybai. Ir būtent tai ir buvo, ką Neronas, dūmams išsisklaidžius pirmiausia padarė – gaisro pralaisvintoje vietoje pasistatė naujus rūmus.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

9. Komodas

Dauguma mūsų tikriausiai matė šią, gladiatoriumi pabūti užsimaniusia, imperatoriaus personą, garsiajame filme „Gladiatorius“. Talentingasis aktorius Joaquin Phoenix atliko imperatoriaus vaidmenį. Nutraukdamas sosto paėmimo remiantis nuopelnais tradiciją, Komodas imperatoriumi tapo dėl gimimo teisės. Markas Aurelijus yra žinomas kaip vienas šlovingiausių Romos valdovų, ir tai, kad sūnus nesugebėjo pasiekti nežmoniškai aukštų tėvo standartų yra visiškai suprantama. Tačiau jis buvo toks siaubingas monarchas, kad jo paprasčiausia egzistencija buvo įžeidimas viskam, ką Markas pasiekė savo valdymo metais.

Žiaurus, valdžios ištroškęs egoistas save įsivaizdavo pasaulio centru. Jis manėsi esąs Heraklis ir gladiatorius, dėl to dažnai apleisdavo politines pareigas ir arenoje kovojo su silpnais ir nuskurusiais priešininkais. Nieko keisto, kad šis vyrukas buvo neapkenčiamas daugumos romėnų ir jo nesibaigiantys siaubingo gladiatoriaus šposai privedė prie nužudymo artimų asmenų rankomis.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

8. Trajanas

Gimęs ispanu, Markas Ulpijus Trajanas, buvo pirmasis Romoje negimęs imperatorius. Jis taip pat buvo ir vienas iš puikiausių Romos valdovų, kurio metu valstybė pasiekė neregėtas aukštumas ir naujas ribas. Skirtingai nei dauguma jo pirmtakų, jis į senatą žiūrėjo su pagarbą, ir užtikrindavo, kad tik sąžiningiausi ir daugiausiai kompetencijos turintys asmenys galėjo pretenduoti į valdžią provincijose.

Jaunystėje Trajanas tarnavo tėvui kariu. Tačiau, kaip imperatorius su kario biografija, jis pasižymėjo išmintimi ir orumu. Svarbiausias prioritetas jam visados būdavo paprastų žmonių gerovė. Vargšams už dyką dalindavo grūdus, vykdė daug populiarių visuomeninių pokyčių, statė naujus kelius ir uostus, net ir sudarė fondus vargšams ir vaikams. Trumpai tariant, Trajano valdymo metas buvo spindintis.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

7. Tiberijus Grakchas

Nors ir kilęs iš Romos elito, Tiberijus garsėjo pasiaukojimu vargšams. Kartu su broliu Gajumi Grakchu, jis įdėjo itin daug darbo bandydamas palengvinti nepasiturinčių gyvenimus. Trečiajame Punų kare pasižymėjęs pareigūnas, jo derybiniai sugebėjimai išgelbėjau daugiau nei 20 000 romėnų kareivių gyvybes, kai šie buvo įstrigę Numantijos sąsiauriuose. Nors ėjimas, kur Roma pasidavė be kovos, buvo itin neapkęstas senate, Tiberijus jau numatė Romos galioje glūdinčias silpnybes.

Tačiau geriausiai jis yra žinomas dėl ideologijų, kurios stūmė prie lygybės tarp elito ir varguolių. Vargšų darbininkų rūpesčiams dieną iš dienos didėjant, vergų darbo jėgos augimas vis labiau žemino paprastus valstiečius. Dėl savaime suprantamų priežasčių, jo idėjos nebuvo puoselėjamos nei senate, nei Romos elite, kuriam vis dar priklausė didžioji Romos žemių dalis. Galų gale, jį buvo nužudytas riaušėse, kurias sukėlė priešininkai senate.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

6. Konstantinas

Konstantinas I, kitaip žinomas kaip Konstantinas Didysis, buvo vienas iš kelių imperatorių nusipelniusių pravardės. Trečiajame mūsų eros amžiuje, didžioji Romos imperija buvo pasidalijusi tarp didelio skaičiaus valdovų. Konstantinas įveikė visus tariamus imperatorius ir suvienijo susiskaldžiusią Romą. Tada jis nusprendė perkelti sostinę į tuometinę Bizantiją. Nebūdamas visiškai patenkintas, jis naująją sostinę pervadino į kažką artimesnio – Konstantinopolį.

Be to, Konstantinas yra žinomas, kaip pirmasis krikščioniškas Romos imperatorius. Jis ne pradėjo Romos transformacijos į krikščionišką valstybę evoliuciją, jis kartu ir atvėrė vartus krikščioniškos kultūros įtakai, kas vėliau buvo milžiniškas poveikis Vakarų krikščioniškai kultūrai.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

5. Gajus Marijus

Šis legendinis generolas ir valstybės veikėjas savarankiškai išplėtojo Romos armiją į vieną efektyviausių ir labiausiai organizuotų kariuomenių, kuri daugybėje kovų triuškino priešininkus. Gajus Marijus, būdamas gabiu generolu, taip pat ir septynerius metus iš eilės išlaikė konsulo poziciją. Tačiau geriausiai jis yra žinomas dėl reformų, kurias įvedė į karinius Romos legionus, iš kurių efektyviausios visiems laikams pakeitė kovos esmę.

Tuo metu, kai didžiausi pavojai Romos respublikai buvo Barbarų ir Germanų genčių atakos ir invazijos, jis pastebėjo būtinybę padidinti samdinių skaičių, kuris tuo metu buvo palyginti nedidėlis, dėl kariui teikiamų aukštų reikalavimų. Tačiau valdžią užėmus Marijui, vyrai iš visų provincijų galėjo užsirašyti į armiją, ir vėliau tapti Romos piliečiais. Tada jis iškovojo daugybę šlovingų pergalių, iš kurių žymiausios buvo Aquae Sextiae ir Campi Raudii mūšiai. Čia jo pergalės išgelbėjo respubliką nuo neišvengiamos barbarų invazijos.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr..

4. Markas Ciceronas

„Padėka yra ne tik didžiausia gėrybė, bet ir visų kitų motina“. Ši nesenstanti citata, kaip ir daugelis kitų, nurodančių gyvenimo esmę, kurias turbūt girdėjome ne kartą ir ne du, atėjo iš garsaus filosofo Marko Tulijaus Cicerono. Laikomas vienu geriausių senovės Romos oratorių ir prozos stilistų, jis taip pat buvo ir filosofas, gerbtinas politikas, teisininkas, politinis teoretikas, konsulas ir konstitucininkas.

Kaip rašytojo, jo įtaka lotynų kalbai buvo tokia neaprėpiama, kad iki 19 amžiaus ėjusi prozos istorija arba atsižvelgė, arba prieštaravo jo stiliui. Julijaus Cezario amžininkas, Ciceronas taip pat parašė daugybę knygų, iš kurių išliko šešios apie retoriką ir dalys aštuonių apie filosofiją.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

3. Julijus Cezaris

Tikriausiai populiariausias visų laikų romėnas. Net jei ir žmogus ničnieko nenutuokia apie senovės Romą, tikriausiai jis vis tiek kažką bus girdėjęs apie garsųjį Romos imperatorių Julijų Cezarį. Konfliktas Galijoje buvo didžiausia rakštis Romos šlovės kelyje, todėl būtent tuo metu Cezaris pradėjo savo nuostabiąją Galijos užkariavimo kampaniją, kurios strategijos yra vis dar nagrinėjamos šių dienų treniruojamų generolų. Jo pergalė į Romos sudėtį įtraukė vieną svarbiausių naujų teritorijų. Cezaris taip pat vedė ekspedicijas į Vokietiją ir Britaniją, tuometines užsienio teritorijas.

Tačiau jo nuožmios pergalės taip pat pagimdė daugybę politinių priešininkų, kurie prieš Cezarį pastoviai rezgė sąmokslus. Opozicija tik išaugo, nors ir tada vis dar tyliai, po jo įžymiojo persikėlimo per Rubikono upę ir diktatoriško galios Romoje paėmimo. Tai galiausiai privedė prie Cezario nužudymo, kuris buvo daugybės, imperatorių subadžiusių, senatorių sąmokslas.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

2. Spartakas

Be jokios abejonės, garsiausias Romos istorijos gladiatorius buvo į nelaisvę kare paimtas ir į garsiuosius gladiatorių mūšius parduotas, Trakijoje gimęs kareivis vardu Spartakas. Tačiau, kaip mus moko istorija, iš kario gali atimti laisvę, tačiau jis nepriklausomybės siekio taip lengvai neatsisakys. Nedaug kas yra žinoma apie jo gyvenimą iki pasmerkimo arenai, prie ko prisidėjo tai, kad romėnai nesivargino aprašyti ankstyvuosius gladiatorių gyvenimus.

Manoma, kad didžiausias, vienu metu egzistavusių, vergų skaičius Romoje buvo apie milijoną su puse. Ir nors vergų sukilimai vykdavo dažnai, legionai nerimo nerodydavo, nes nei senatas, nei piliečiai į juos per didelio dėmesio nekreipė.  Jie per daug pasitikėdavo savo žvaigždėmis. Iš pradžių, Spartakas įtikino apie 70 bendraminčių gladiatorių sukilti, kas jam leido pabėgti į Vezuvijaus šlaitus.  Per tolimesnius dvejus metus, jis išlaisvino didelį vergų skaičių ir juos treniravo, 71 metais sudarydamas armiją, siekusią 70 000 karių. Tai sulaukė reakcijos iš Romos senato ir jis išsiuntė legionus, kurie galų gale vergų pajėgas paėmė į nelaisvę ir nužudė Spartaką, nors jis jau ir buvo palikęs savo žymę Romos istorijoje.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

1. Augustas

Gimęs Gajumi Oktavijumi, jis yra žinomas, kaip Romos imperijos (vietoje senosios Romos respublikos) įkūrėjas ir pirmasis jos imperatorius. Jo valdymo laikotarpis buvo nuo 27 metų prieš Kristų iki mirties 14 mūsų eros metais. Norėdamas pagerbti didžius imperatoriaus pasiekimus, senatas pakeitė jo vardą į „Augustas“. Kai išaiškėjo sąmokslas nužudęs Julijų Cezarį, Augustas, kartu su artimiausiu Cezario sąjungininku, Marku Antonijumi išsirengė į keršto žygį. Vėliau, dėl nesutarimų, subyrėjo jų sąjunga, ir norėdamas pademonstruoti savo charakterio ryžtingumą, jis įveikė Antonijaus ir Egipto karalienės Kleopatros duetą – tuo užtikrindamas savo šlovės kelią. Net ir turėdamas pastovią opoziciją, imperatorius išsilaikė. Augusto valdymas padėjo pamatus galiai, išlikusiai beveik tūkstantį penkis šimtus metų, per galutinį Vakarų Romos imperijos žlugimą. Kartu su senatu jis parašė naują konstituciją didžiajai Romos imperijai, kurią valdė išmintingai, statė kelius, akvedukus ir žymiuosius pastatus. Iki šių laikų, jis išlieka garsiausias ir išmintingiausias Romos imperatorius.

Senovės Roma turi labai gausią istoriją, kuri stebėjo daugybės įžymių asmenų, apie kuriuos vis dar kalbama, iškilimus ir nuopuolius. Nuo beprotiškiausių imperatorių, narsiausių gladiatorių iki garsiausių filosofų, senovės Roma turėjo didelį vardų skaičių, apie kuriuos visada vertėjo užsiminti. Galbūt šis sąrašas nėra visiškai sąžiningas temos atžvilgiu, kadangi egzistavo daugybė žymių romėnų, taip pat lengvai galėjusių į jį patekti, tačiau, apsiribojant tik dešimčia suprasime, jog paminėtieji romėnai tikrai buvo nepakartojamos, Romos istorijos sukurtos asmenybės. Tuo pačiu atsakydami jie sukūrė Romos istoriją.

Kauno Ąžuolyno pašonėje įsikūrusio viešbučio-restorano „Perkūno namai“ sodelyje birželio 2 d. vyko vasaros sezono atidarymo vakarėlis. Į geru oru nudžiuginusi vakarą rinkosi vasariškai nusiteikę kauniečiai.

Kviestinis vakaro svečias – keliaujančio restorano „Vakarienės namai“ šefas Tomas Ragauskas. Praėjusį savaitgalį „Burger fiesta“ renginyje Tomas su komanda gamino net 1000 burgerių. Šį kartą jis, su pagalbininkais, surengė barbekiu šou – apie 50 svečių stebėjo, kaip griliuje jiems gaminami modernūs ir įmantrūs patiekalai. Lauke įrengtoje improvizuotoje virtuvėje vienu metu buvo serviruojama 50 porcijų – svečiai galėso patys stebėti (ir suprasti) kaip vyksta darbas virtuvėje banketo metu.

Vakarienė buvo pradėta neįprastai – nuo grill deserto. Buvo pateikti lauže kepti bananai, su kokoso levandų capuccino, peletrūno ledais, brandintu sūriu ir azote virtais morengais.

Užkandžiui skanavo lėtai rozmarinų dūmuose kepta lašiša, pateikta su lauže keptais avokadais, žirnelių kremu, ožkos pieno sūriu bei grill arbūzais, marinuotais teriyaki padaže.

Pagrindinis patiekalas – ypatingas gurmaniškas jautienos mėsainis su grilintomis krevetėmis, kukurūzų burbuolėmis, grill bulvytėmis.

Vakarą vainikavo įspūdingas mėsainių šou – panaudojant skystą azotą ir sausą ledą, stebint publikai, iš pagrindiniam vakaro patiekalui naudotų ingredientų buvo sukurtas maisto paveikslas.

Šefas Tomas patiekalų dekoravimui parinko lietuviškas žoleles ir žaismingai leido publikai spėlioti kokie tai augalai. Jis rekomenduoja patiekalų dekoravimui paieškoti valgomų augalų ir žolelių savo kieme ar darže – kai kurie augalai, laikomi tiesiog piktžolėmis, puikiai tinka patiekalams papuošti ar pagardinti. Tai ir balanda, kiškio kopūstai, jauni eglių ūgliai.

Tomas Ragauskas taip pat pasidalino keliais paprastais receptais – pavyzdžiui puikaus skonio ir burnoje tiesiog tirpusią lašišą lėtuoju būdu galite ir patys išsikepti namuose, orkaitėje. Tereikia nustatyti minimaliausią elektrinės orkaitės temperatūrą (pvz. 50 °C), parinkti ventiliatoriaus funkcija ir žuvį kepti joje 25 minutes.

Restorane „Perkūno namai“ šiuo renginiu buvo pradėtas vasaros sezonas. Nauji grill patiekalai jau nuo šio savaitgalio bus įtraukti į vasaros meniu. Restorano sodelyje, kuriame puikuojasi netgi šimtamečiai ąžuolai, įrengtos papildomos terasos, kuriose kviečiami pietauti bei vakarieniauti ar asmenines šventes švęsti visi kauniečiai. Didelis uždaras kiemas žavi savo ramybe ir natūralia gamta. Šalia Sporto halės įsikūrusiame šeimyninio stiliaus viešbutyje-restorane „Perkūno namai“ pasijausite lyg sodyboje, nors būsite viduryje miesto.

Nemuno saloje iškilsiančio mokslo populiarinimo centro architektūrinę vertinimo komisiją papildė vienas įtakingiausių pasaulio architektų. Ambicingas projektas sudomino Italijos architektą Massimiliano Fuksą.

Pasauline architektūros asmenybe tituluojamas M. Fuksas neabejoja „Mokslo salos“ projekto sėkme ir jame įžvelgia daug privalumų Kaunui bei visai Lietuvai.

„Manau, kad Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro statybos Nemuno saloje yra nuostabi idėja. Tai taps vieta, kuri apjungs mokslo atradimus ir inovacijas su kultūra, prisidės prie žinių sklaidos proceso, didins verslo galimybes, duos naudos jau esamiems valstybės ištekliams, gerins miesto ir visos šalies konkurencingumą bei galiausiai spartins jos plėtrą. Negaliu tiksliai atsakyti, kaip galėtų atrodyti ir kuo turėtų išsiskirti būsimasis „Mokslo salos“ pastatas. Mano vizijoje tai turėtų būti tarsi miestas mieste, kuris savyje talpintų laboratorijas, atskiras erdves parodoms, mokslui ir paskaitoms. Svarbiausia, kad visa tai būtų atvira ir prieinama plačiajai visuomenei“, – pasakojo M. Fuksas.

Romoje su M. Fuksu susitikę Kauno vicemeras Povilas Mačiulis ir tarybos narys Jonas Audėjaitis tvirtino gavę ne vieną vertingą patarimą, susijusį su šio svarbaus konkurso organizavimu. M. Fukso kaip žiuri nario kandidatūrai mokslo populiarinimo centro architektūrinį konkursą rengianti kompanija „Malcolm Reading Consultants“ pritarė be jokių diskusijų.

„M. Fuksas iš tikrųjų yra pasaulinio garso architektas, kuris visame pasaulyje projektuoja išskirtinius objektus. Tai, kad ši iškili asmenybė ne kartą lankysis Kaune ir dalyvaus „Mokslo salos“ konkurso žiuri, mums – didelė garbė“, – sakė J. Audėjaitis.

Pasak vicemero P. Mačiulio, M. Fuksą su Lietuva sieja šaknys, apie kurias architektas visuomet kalba su nuoširdžiu pasididžiavimu, mat jo tėvas – lietuvis žydas, kilęs iš Kauno.

„Tas ligšiolinis ryšys su Kaunu ir tapo vienu iš faktorių, padėjusių jam apsispręsti dėl dalyvavimo vertinant „Mokslo salos“ projektus. Ponui Massimilianui svarbus Kaunas, o mūsų miestui labai reikšmingas tokios aukštos kompetencijos žmogus. Tai užtikrins, kad Nemuno saloje iškils tikrai unikalus objektas“, – akcentavo P. Mačiulis.

„Mano prosenelis Kaune dirbo druskos prekeiviu“, – Kaunui artimas šeimos istorijos detales M. Fuksas.

72 metų amžiaus M. Fuksas iki savo penkiasdešimtmečio profesoriavo Kolumbijos, Niujorko, Paryžiaus ir kituose universitetuose. Už savo kūrinius architektas pelnė daugybę garbingų apdovanojimų tarptautiniu mastu.

Jo profesiniame dosjė puikuojasi ilgas sąrašas garsių ir išskirtinių architektūros objektų visuose pasaulio žemynuose. Vienas naujausių – Romoje suprojektuotas 55 tūkst. kvadratinių metrų ploto konferencijų centras ir viešbutis, perteikiantis architekto sumanytą „debesies“ koncepciją. Architektūros meistro kūrybinį polėkį vaizdžiai įkūnija 2013 metais Kinijoje atidarytas unikalaus dizaino, apie pusantro kilometro ilgio Šendženo tarptautinio oro uosto trečiasis terminalas, savo forma primenantis stilizuotą lėktuvo siluetą.

Garsus menininkas Louie Travis gimė Kvynse, Niujorke. Visą ankstyvą vaikystę jis praleido paišydamas arba žiūrėdamas mokslinės fantastikos ir siaubo filmus. Tai buvo laikai, kuomet suklestėjo įvairios komiksų knygutės, kuriose buvo vaizduojami pirmieji superherojai, todėl beveik kiekvieną šeštadienio popietę jaunasis Louie mėgdavo praleisti vietinėje komiksų parduotuvėje. Jo talentas piešti atsiskleidė darant tūkstančius garsių Ray Haryyhausen filmų personažų eskizus, kaip pavyzdžiui Gorila ir King Kongas.

Po vidurinės Louie Travis įstojo mokytis į Pratto institutą Brukline, Niujorke, kur gavo komunikacijų dizaino diplomą. Po ilgų metų dirbant iliustratoriaus darbą, jis pradėjo rodyti savo unikalius keistų būtybių paveikslus vienoje iš Niujorko meno galerijų. Naudodamas išradingiausius piešimo su akrilu būdus ir papraščiausias tekstūras, Louie sukuria nuostabius būtybių iš įsivaizduojamo pasaulio portretus, primenančius Viktorijos ir Edvardo laikus.

Louie Travis pasaulis sukurtas iš žmogaus keistenybių, mitinių būtybių ir dvasių personažų, kurie atsiranda turėdami savo portretus, tam kad pažymėtų savo egzistavimą ir vietą visuomenėje. Pagrindinė gija, kuri jungia visus šiuos personažus yra neįprastos aplinkybės, kurios formuoja, kas jie buvo ir kaip jie gyveno. Kai kurių iš jų kilmė yra visiškai neaiški, o apie kitų kilmę yra šiek tiek užsiminta, pavyzdžiui, žmogus prakeikiamas ožkos, keista kailinė būtybė rasta mieganti gyvatvorėje, žmogus, įveikęs vorų fobiją ir panašiai.

Louie paveikslai atsiranda iš mažyčių piešinukų ir daugybės užrašų jo sąsiuviniuose. Begalė dalykų daro įtaką jo darbams: įvairūs filmų žanrai, jo susižavėjimas žmogaus keistenybėms, cirko atrakcijonai, senieji magijos burtai, karalienės Viktorijos paveikslai ir dvasios; visa tai susijungia, kad jis galėtų paveiksluose sugražinti gyvenimą savo sukurtiems personažams.

Loie Travis darbai pasirodė Niujorke, Finikse, Las Vegase, Atlantoje, San Fransiske, Sietle, Berlyne ir Romoje.

© Louie Travis

Taip pat skaitykite: Laurie Lipton – „Psichiškai nesveikas būdas piešti“

Prie „Vilnius Tech Park“ bendruomenės jungiasi didžiausia pasaulyje 3D modelių prekybos platforma „CGTrader“. Kompanijos biuras įsikurs viename iš pagrindinių šią vasarą duris atversiančio parko pastatų.

2011 metais įkurta „CGTrader“ suteikia dizaineriams ir kompanijoms platformą, kurioje galima dalintis, pirkti ir parduoti 3D modelius. 2014 metais pritraukusi investicijas iš „Practica Capital“ bei didžiausio pasaulyje mikroprocesorių gamintojo „Intel“ valdomo „Intel Capital“, šiuo metu „CGTrader“ turi daugiau nei 500 tūkst. vartotojų

Įsikurs pačiame parko centre

„CGTrader“ biuras užims daugiau nei 350 kv. metrų – visą antrąjį aukštą – vieninteliame dviaukščiame parko pastate.

„CGTrader“ direktorė Dalia Lašaitė, neseniai tarptautinio žurnalo „The Hundert“ priskirta TOP100 moterų įkūrėjų Europoje, įsitikinusi, kad šis parkas taps startuolių ekosistemos centru: „Daug besikuriančių kompanijų vienoje vietoje leis dalintis patirtimi su bendraminčiais ir pasimokyti vieniems iš kitų. „CGTrader“ komanda tiki, kad tai – teisingas žingsnis žinių ekonomikos vystymesi ir verslumo skatinime. Tai tikrai bus aplinka, įkvepianti siekti rezultatų!”

Tik pradžia

Praėjusią savaitę pasiekusi 500 tūkst. vartotojų ribą, „CGTrader“ tapo didžiausia 3D modelių prekyviete pasaulyje, o „Forbes“ kompaniją įvardijo kaip vieną iš 8 ambicingiausių startuolių Lietuvoje. Tačiau, pasak D. Lašaitės, „CGTrader“ sustoti neketina: „Plečiantis virtualios realybės, 3D spausdintuvų rinkoms, 3D modelių poreikis bei pasiūla sparčiai augs. Mūsų tikslas yra atrasti geriausius dizainerius iš viso pasaulio ir dirbti kartu su jais“, – apie ateities planus kalba D. Lašaitė.

„CGTrader“ jau turi pirkėjų iš 108 pasaulio šalių, daugiausia JAV ir vakarų Europos. Kompanija taip pat vienija dizainerius iš 113 šalių, tarp kurių pagal dizainerių skaičių pirmauja Ukraina. „CGTrader“ labai domisi žaidimų, filmų ir animacijos bei reklamos industrijos, kyla susidomėjimas medicinos, ir virtualiosios realybės rinkose. Vis daugiau dėmesio sulaukiama iš nedidelių, iki 50 darbuotojų turinčių studijų.

Pagalba augančiai bendruomenei

„Labai džiaugiuosi „CGTrader“ prisijungimu prie parko bendruomenės. Tai – vienas labiausiai pažengusių startuolių Lietuvoje, todėl neabejoju, kad jie taps puikiu pavyzdžiu parke pradedančioms įmonėms ir galės pasidalinti savo patirtimi“, – teigia „Vilnius Tech Park“ įkūrėjas Darius Žakaitis.

Lašaitė įsitikinusi, kad naujoji startuolių karta turi puikias galimybes augti. „Šiandien startuoliai turi daug daugiau galimybių pasisemti patirties, jų įkūrėjai ir pirmieji darbuotojai gali mokytis ir tobulėti greičiau. Be to, daugėja jaunimo, kuris į startuolius žiūri visai kitomis akimis ir nori juose dirbti, o tokio masto projektai, kaip „Vilnius Tech Park“ padės pritraukti didesnį investuotojų susidomėjimą. Visa tai leidžia užtikrinti spartesnį pačių startuolių ir visos ekosistemos augimą.“

„Vilnius Tech Park“ kuriamo technologijų parko pastatų atnaujinimo darbus planuojama baigti jau šią vasarą. Jame įsikursiantiems startuoliams bus siūlomi ne tik pilnai įrengti biurai, bet ir verslo vystymo infrastruktūra, apimanti rizikos kapitalo fondus, akceleratorius, teisines, komunikacijos, ES paramos mažų ir vidutinių įmonių inovacijos konsultacijų ir kitas pradedančio verslo augimui reikalingas paslaugas.

Apie „Vilnius Tech Park“

„Vilnius Tech Park“ – vienas inovatyviausių ir plačiausią paslaugų spektrą siūlančių startuolių centrų regione. Istoriniuose XIX a. pastatuose įsikūręs parkas siekia pritraukti ir suburti talentus žaidimų kūrimo, metaduomenų, kibernetinės apsaugos, išmaniųjų sprendimų, finansų technologijų bei skaitmeninio dizaino srityse. Daugiau nei 9000 kv. metrų ploto erdvėse galės įsikurti daugiau nei 700 pradedančiųjų verslininkų ir laisvai samdomų profesionalų. Parkas siūlo ne tik pilnai įrengtus biurus, bet ir plačią verslo vystymo infrastruktūrą, sukurtą drauge su pagrindiniais partneriais: „Startup Highway“, „Teo“ ir „Omnitel“, „IMI.VC“, „Game Insight“ ir finansiniu partneriu DNB banku.

Vokietijos mažų kainų mažmeninis tinklas „Lidl” atidarė savo pirmąsias parduotuves Lietuvoje, kurioje, priešingai nei Vakarų Europos šalyse, beveik pusė visų būtiniausių prekių nuperkama būtent per akcijas, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys.

2015 metais Lietuvoje 47 proc. būtiniausių prekių vartotojai prekybos centruose nupirko per akcijas, kaip ir 2014-aisiais. Daugiau kaip 100 pasaulio šalių pirkėjų įpročius tiriančios bendrovės duomenimis, pagal šį rodiklį Lietuva kartu su Čekija, Slovakija ir Vengrija pirmauja Europoje.

„Po 2008-2010 metų ekonominės krizės Lietuvoje, manėme, kad šalyje buvo pasiekta pardavimų per akcijas viršūnė, tuomet prekių su akcijomis prekyba siekė 36-38 proc. Tačiau jau 2013 metais akcijiniai pardavimai viršijo du ketvirtadalius, o per pastaruosius dvejus metus priartėjo prie 50 proc. ribos. Tyrimai rodo, kad net keturi penktadaliai pirkėjų prekybos centre spontaniškai įsigyja prekių, pamatę, kad joms taikoma akcija ar kainos nuolaida. Akcijų ieškojimu lietuviai tikrai išskirtiniai Europoje”, – sako „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalims Ilona Lepp.

Pasak jos, didelis jautrumas kainoms būdingas dėl to, kad vis dar didelę lietuvių kasdienių išlaidų dalį sudaro būtent išlaidos maisto prekėms ir gėrimams. „Nielsen“ duomenimis, Lietuvoje pirkėjai maistui ir gėrimams namuose išleidžia 28 proc. savo biudžeto, kai Latvija atitinka bendrą Europos lygį (20 proc.), o Estija laikosi žemiau jo (18 proc.).

„Ilgų eilių prie „Lidl“ parduotuvių fenomeną lėmė ir ilgametė sovietinė patirtis, kai bananų, dešrelių, mėsos daugelis valandų valandas laukdavo lyg išganymo. Todėl stovėjimas eilėse vis dar žmonėms siejasi su kažkuo išskirtinio, ypatingo, unikalaus“, – teigia „Nielsen“ vadovė.

„Nielsen“ atlikto pirkėjų tyrimo duomenimis, net 30 proc. didmiesčių gyventojų teigia aktyviai ieškantys akcijų apsiperkant, dar 17 proc. nuolat perka skirtingus prekės ženklus jų akcijų metu, o dar 10 proc. keičia parduotuves dėl patrauklesnių akcijų.

Iš kitos pusės, parduotuvių klientai pažymi, kad jiems yra svarbi ir aptarnavimo kokybė. Lietuvos pirkėjui yra nepriimtina apsipirkinėti sandėlio, angaro ar bazės tipo prekybos vietoje, kur patraukliam prekių pateikimui skiriama mažiausiai dėmesio, jos sukrautos į šaldytuvus, dėžes ar tiesiog ant žemės pastatytų palečių, todėl ir atidarytos „Lidl“ parduotuvės yra premium klasės.

„78 proc. Lietuvos pirkėjų laukia gero aptarnavimo, jiems svarbi aplinka ir parduotuvės personalo elgesys. Visi Lietuvoje dirbantys mažmeninės prekybos tinklai ieško savo išskirtinumo ir pasirūpina interjeru, prekių išdėstymu, šioje vietoje iš konteksto neiškrenta ir pigesnes prekes siūlantys mažmenininkai“, – sako I.Lepp.

Apklausose fiksuojamas nepasitenkinimas prekybos sektoriaus atstovais taip pat gali išeiti į naudą „Lidl“: tik 35 proc. Lietuvos pirkėjų teigia jaučiantys, kad prekybininkai supranta, kokie yra vartotojų prioritetai ir poreikiai. Šis rodiklis yra žemesnis nei Latvijoje (47 proc.) ir Estijoje (42 proc.), taip pat atsilieka nuo Europos vidurkio (48 proc.).

„Nielsen“ duomenimis, trys ketvirtadaliai pirkėjų būtinai apsilanko naujoje parduotuvėje, jei ji atsidaro netoliese, todėl potencialių klientų smalsumo „Lidl“ neturėtų pritrūkti ilgam.

Vilniuje, prie populiaraus mėsainių restorano “Keulė Rūkė”, atsiradęs piešinys, kuriame vaizduojami besibučiuojantys  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas  ir JAV verslininkas, kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas, patraukė daugybės užsienio žurnalistų ir žinomų žmonių dėmesį.

Kuomet šokiruojanti nuotrauką apskriejo aplink visą pasaulį, buvo susilaukta daugybės atgarsių. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas šio kūrinio kūrėjams, tai Dominykui Čečkauskui ir Mindaugui Bonanu. Dominykas Čečkauskas – vienas iš “Keulė rūke” savininkų ir kūrinio autorių teigė, kad piešinys buvo sukurtas norint atkreipti dėmesį į tai, kas šiuo metu vyksta pasaulyje ir buvo ganėtinai atviras pristatant šį kūrinį.

Socialiniame tinkle “Facebook” vienas iš “Keulė Rūkė” kūrinio autoriu Mindaugas Bonanu, informavo, kad būtent Hillary Clinton socialiniame tinkle “Facebook” patalpino jo kūrinio vaizdą, kuriame ypatingai pašiepiamas Donaldas Trumpas. Hillary Clinton pasidalino video, kurio pavadinimas yra “The Trump doctrine is..chaos”. Šiame video atsispindi kritikuojamas  Donaldas Trumpas, kuris pristato užsienio šalių politiką, bendradarbiavimą, o šią sumaištį Hillary Clinton apibūdina vienu žodžiu “Chaosas”.

Dominykas Čečkauskas ir Mindaugas Bonanu © Keulė Rūkė archyvo nuotr.

Hillary Clinton ir Donaldas Trumpas šiuo metu yra nuožmūs konkurentai, negailintys vienas kitam kandžių žodžių. Donaldas Trumpas- Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus, o Hillary Clinton buvusi valstybės sekretorė atstovaujanti demokratus taip pat kovoja dėl JAV prezidento posto. Hillary Clinton ir Donaldas Trumpas dėl prezidento posto susirungs lapkričio 8 dieną vyksiančiuose rinkimuose. Šie du politiniai priešininkai šiandien negaili vienas kitam kandžių žodžių ir pasisakymų, kurie visiškai sujaukė jų tarpusavio santykius, kurie kaip skelbia politikai buvo žymiai šiltesni.

facebook.com video archyvo stop kadras

Hillary Clinton pasidalintas video, kuriame ypatingai pašiepiamas Donaldas Trumpas šiuo metu dėl nežinomų priežasčių yra pašalintas iš Hillary Clinton paskyros socialiniame tinkle “Facebook”.

Kaip pradėti startuolį, ko gali prireikti kuriant savo verslą ir kodėl taip svarbu ieškoti sinergijos tarp startuolio įkūrėjų, investuotojų bei patarėjų? Rizikos kapitalo fondas „Nextury Ventures“ pradėjo „The Founders’ Day“ renginių ciklą, kuriuo siekiama ne tik sukurti progą įkūrėjams ir bendraįkūrėjams bendrauti ir surasti vienas kitą, bet ir pasidalinti šiuolaikiškiausiomis žiniomis apie viską, ko gali prireikti kuriant nuosavą verslą. Pirmojo susitikimo tema, pritraukusi būrį susidomėjusių startuolio kūrimu žmonių – „Kaip pradėti startuolį“?

„Kalbėsime apie tai, kaip rytoj, poryt mes galime pradėti su jumis bendrauti naujai apie naujo verslo įkūrimą ir kaip jūs galite tapti to verslo dalimi. Po diskusijos gims ne viena konkreti strategija, kaip sukurti konkretų verslą. Ir aš tikiu, kad ilgainiui mes tokius renginius organizuosime kas mėnesį, kaip tai vyksta Silicio slėnyje ar Izraelyje“, – pabrėžė „Nextury Ventures“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas.

„Mūsų renginys turi du praktinius tikslus. Pirmasis iš jų – norime suteikti visą informaciją, kas yra startuolių įkūrėjų karjera, nes per du investicijų metus Lietuvoje supratome, kad filosofijos, mentaliteto, bazinių žinių mūsų šalyje dar trūksta. Šioje auditorijoje, renginių metu, per socialinius tinklus, elektroninį paštą – norime atsakyti į visus jums kylančius klausimus, nes mums rūpi, kad Lietuvoje būtų stipri, profesionali įkūrėjų bendruomenė. Antrasis tikslas dar praktiškesnis – esame pastebėję, kad Lietuvoje atsiradę įkūrėjai dažniausiai yra pavieniai, o patirtis rodo, kad jei nebus sukurtas 4 -5 žmonių kolektyvas idėjai pradėti, įmonei gali būti per stipri konkurencija. Lietuvoje mes nesuradome terpės, kur įkūrėjai galėtų surasti vienas kitą, pasidalinti savo idėjomis. Čia žmonės gali susitikti, pasidalinti idėjomis, nes tik taip gali būti pradėtos kompanijos, galinčios išaugti į didžiulės sėkmės istorijas“, –  sakė rizikos kapitalo fondo valdybos pirmininkas Ilja Laurs.

 Verslo įkūrimas nėra tik idėja

Verslininkas paneigė ir keletą sklandančių mitų apie startuolio veiklą. I. Laurs teigimu, dažniausiai kalbant su Lietuvos startuoliais ir paklausus, kas yra verslo įkūrimas, jų atsakymas – idėja. Tačiau bet koks verslo įkūrimas yra, visų pirma, investicija – darbo, resursų, patirties. Kad ir kokia stebuklinga idėja būtų, jei nebus pastangų, idėjos vertė yra nulinė. „Reikia suprasti, kad bet kokia verslo pradžia yra labai kruopštus idėjos parinkimas ir įsipareigojimas tai idėjai skirti kažkiek darbo ir laiko. Patirtis rodo, kad startuoliai nepradeda nuo milijono sąskaitos banke. 99 procentais atvejų pradinė investicija yra įkūrėjo darbas. Jei kas galvoja, kad atsidavimas idėjai yra viskas, taip nėra. Tai yra jūsų pasirinkimas, kiek darbo, resursų norite investuoti“,  – pabrėžė I. Laurs.

Verslo įkūrėjus I. Laurs suskirstė į tris grupes:

 Tikrieji įkūrėjai – prisiima didžiausią atsakomybę ir atsiima didžiausią aukso puodą, jei pasiseka.

 Bendraįkūrėjai arba „Coofounder“ – prisijungia prie įkūrėjo ir gauna mažesnę startuolio akcijų dalį, nerizikuoja taip stipriai kaip įkūrėjai, nes neskiria viso savo darbo laiko, kartais dirba savaitgaliais ar keletą darbo dienų per savaitę.

Patarėjai – Lietuvoje  dar neišnaudota niša. Tai žmonės, kurie jau turi daug žinių, kontaktų, patirties ir noro bei galimybę pabandyti kažką naujo. Tokių žmonių patirtis yra labai svarbi tiems startuoliams, kurie turi daug energijos, bet jiems trūksta žinių, kaip efektyviai panaudoti tą energiją.

Sėkmingi startuoliai patarė nedvejoti

Renginio metu kartu su publika apie startuolio kūrimą diskutavo ir Asta Čepulytė, „Sharecruit“ vadovė beiPaulius Valatkevičius, „Dealoyal“ startuolio vadovas.

„Sharecruit“ startuolis greičiausiai pritraukė investiciją  – per keletą mėnesių nuo veiklos pradžios jau buvo įvertintas 300 tūkstančių eurų. „Mes pirmieji Lietuvoje pakeitėme įdarbinimo supratimą. Suteikiame daugiau informacijos apie įmones darbuotojams, dirbantiems žmonėms, kurie turi galimybę pasirinkti. Startuoliams patarčiau atsirinkti žmones, su kuriais norite dirbti, nes kelias nėra lengvas, reikia labai daug supratimo, palaikymo. Pati pradžia buvo tokia, kad ne galvojau apie idėją, o ėmiau ir dariau, mąsčiau, su kuo įgyvendinti šią idėją ir džiaugiuosi teisingai pasirinkusi“, – pabrėžė sėkmingai plėtojanti savo startuolį A. Čepulytė.

P. Valatkevičius, dirbantis su „Nextury Ventures“ trejus metus ir jau sukūręs antrąjį – „Dealoyal“ startuolį, publikai pasakojo, kad sukurti du skirtingus produktus paskatino noras išspręsti aktualias problemas. „Mano požiūris toks – aš visuomet galvoju, kad kažkas negerai ir stengiuosi tobulinti. „Dealoyal“ idėja buvo kuriama, nes supratau ir pamačiau, kad toje srityje yra daug blogesnė situacija nei buvo pirmojo produkto kūrimo atveju. Reikia greitai mokytis ir pritaikyti žinias, greitai reaguoti“, – pasakojo P. Valatkevičius. Šiuo metu lojalumo startuolio komandą stiprinantis P. Valatkevičius pasakojo, kad svarbiausi kriterijai renkantis kandidatus yra jų didžiulis noras sukurti unikalų produktą. Sulaukęs žiūrovo klausimo – kaip pasitikėti investuotoju, ar atskleidus idėją ja nebus pasinaudota – Paulius pabrėžė, kad būtina domėtis investuotojais, kuriems planuojama pristatyti idėją, tad rekomenduojama rinkti informaciją, dalyvauti jų renginiuose, jei jie nėra žinomi, patartina pasirašyti įsipareigojimus.

Ilja Laurs pridūrė, kad investuotojai nori ne kopijuoti, o padėti realizuoti verslo idėją. Yra labai skirtingų investicijų, o viskas prasideda nuo labai aukšto lygmens. Bet koks investuotojas stengiasi išskirti technologinio proveržio vertikales, nes tik per svarbiausius technologinius proveržius gali tikėtis didelės grąžos. „Mes kruopščiai stebime finansines technologijas, esame investavę į 3D spausdinimą, sekame mobiliąsias technologijas. Siekiame užsiimti banaliausiomis idėjomis. Kodėl? Nes patirtis rodo, kad startuolis, siekiantis realizuoti egzotišką idėją, sunkiai pritrauks investuotojus“, – sakė I. Laurs.

Naujausios startuolių idėjos, verslų pristatymai, ieškančios bendraminčių komandos, patyrusių įkūrėjų patarimai ir visa informacija, aktuali įkūrėjams, bus pateikiama „Nextury Ventures“ kiekvieno mėnesio pabaigoje organizuojamuose renginiuose „The Founders‘ Day“.

Apie rizikos kapitalo fondą „Nextury Ventures“

Nextury Ventures yra rizikos kapitalo fondas, įkurtas vieno žinomiausių Lietuvoje ir pasaulyje verslininkų Ilja Laurs kartu su Mindaugu Glodu, patyrusiu informacinių ir komunikacinių technologijų verslo vadovu.

Fondas investuoja į verslo startuolių komandas bei didelio verslo potencialo turinčias idėjas.
verslasnaujai.lt

Igoris Girkinas, dažnai vadinamas slapyvardžiu „Strelkovas“ – Rusijos karinis žvalgas, žurnalistas, buvęs separatistų pajėgų organizatorius ir buvęs vadas separatistinėje Rytų Ukrainoje. I.Girkinas ir jo vadovaujamos separatistų pajėgos, padedant kariams iš Rusijos užėmė dalį Donbaso. Pasak dienraščio  „The Guardian“, dabar jau kurį laiką Rusijoje esantis Strelkovas negaili kritikos prezidentui Vladimirui Putinui.

Rusijoje I.Girkinas – Strelkovas buvo vaizduojamas kaip narsus karo didvyris, bebaimis, drąsus kovotojas. Kijeve į jį žiūrima kaip į negailestingą karo nusikaltėlį, kurį siuntė Kremlius tam, kad krauju aplaistytų Rytų Ukrainą. Tai buvo maždaug prieš dvejus metus, kai Ukrainoje vyko ginkluoti išpuoliai, jis drąsiai vedė vietines sukilėlių grupuotes kovoti prieš fašistinę Kijevo valdžią. Tai buvo pačios kraupiausios ir kruviniausios dienos Donbase, kai I.Girkinas buvo Ukrainoje, dabar jis jau kurį laiką būna Rusijoje, iš pirmo žvilgsnio niekas nepasikeitė, tačiau jo balso tonas ir retorika tokie pat ugningi, kokie ir buvo, tik dabar jis puola Rusijos valdžią, ypač prezidentą.

Aiškų nepasitenkinimą reiškiantis buvęs kariškis, negaili grubių žodžių, pilnų kritikos Rusijos prezidentui ir valdžiai. I.Girkinas kaltina V.Putiną padariusį mirtiną klaidą, kaip teigia pats Igoris „V.Putinas neseniai žengė žingsnius, kurie neabejotinai prives prie sistemos griūties, niekas nežino kada, bet sistema grius. Labiau ankščiau, negu vėliau“.

I.Girkinas iš Rytų Ukrainos 2014 metais, rugpjūčio mėnesį buvo gražintas į Rusiją, esą todėl, kad elgėsi per daug neatsargiai, toks buvo Rusijos valdžios paaiškinimas. „Aš keliu nepatogumus, nes jie nežino, ką su manimi daryti: aš esu didvyris ar teroristas?“ – teigė I.Girkinas. Jis įtrauktas į vadinamąjį „Stop sąrašą“ – į šį sąrašą Kremlius niekam nežinant įtraukia tuos asmenis, kuriuos draudžiama kviestis į valstybės kontroliuojamų televizijų studijas. „Jie negali manęs sulaikyti ir kalinti, nes atrodytų, kad jie nusilenkia Vakarams, vadinantiems mane teroristu. Bet mane pagerbti jiems irgi nepatogu, tad esu šiame keistame plyšyje“, – svarstė I.Girkinas.

Šiuo metu jam draudžiama grįžti į konflikto zoną, taip pat viešai rodytis valstybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje, labiausiai televizijoje. Praėjusius dvejus metus, jis gyveno savotiškame šešėlyje, tačiau prieš kelias savaites jo buvimas „už kadro“ – baigėsi. Jis paskelbė, itin kritišką deklaraciją, skirtą V. Putinui, kurioje teigia, kad Rusijoje artimiausiu metu laukia dideli neramumai ir gali būti pralietas kraujas.  „Strelkovo“ įsitikinimu, V.Putinas „vieną svarbiausių akimirkų“ 2014-aisiais „sustojo“, išsigandęs, kad Rusijos ir Vakarų santykiai gali negrįžtamai sugesti. Jis esą tikintis, kad V.Putinas padarė nepataisomą klaidą, sustojęs po Krymo aneksijos. „Jis peržengė Rubikoną, bet tada netikėtai ir nelogiškai sustojo. Jis nesitraukė, bet ir nesiveržė į priekį. Jis nebeturi idėjų, atrodo, laukia stebuklo. Jis įklimpęs pelkės viduryje“, – teigė I.Girkinas.

Per Krymo aneksiją, kurioje Strelkovas dalyvavo, rusų karinė operacija buvo itin rūpestingai organizuojama. Tačiau, yra manančių, kad, kai veiksmas pajudėjo į rytinę Ukrainą, jis dirbo daugiau neetatiniame vaidmenyje, su kontaktais Maskvoje, ir nebuvo aktyvus pačiame konflikte. I.Girkinas, kaip savanoris vyko kautis į Padniestrę, Bosniją bei Hercegoviną praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kovojo Čečėnijoje. „Ukrainoje aš buvau nepriklausomas“, – tikina jis, kuris esą kaip galėdamas reikalavo atviro Rusijos įsiveržimo į visą Ukrainą. Netrukus paaiškėjo, kad tokio didelio masto puolimo nebus. Rusijos valdžia iki šiol neigia, kad profesionalūs šalies kariai veikia Donbase, nors V.Putinas praėjusių metų gruodžio mėnesį pripažino, jog buvo „žmonių, kurie atliko konkrečias užduotis“ Ukrainos regione. Igoris „Strelkovas“ taip pat nekomentuoja aiškiai matomų įrodymų, kad Rusija siuntė karius į Rytų Ukrainą, vykdyti išpuoliams. Bet tai nieko nestebina: manoma, kad I.Girkino patraukimą iš Donbaso Maskva įvardijo kaip svarbiausią sąlygą pagalbos paprašiusiems separatistams..

Vienas I.Girkino bendražygių išsakė savo nuomonę, kad Rusijoje niekas nebenori ar baiminasi kalbėtis su buvusiu Donecko separatistų vadu. Netgi žurnalistai, kurie susitaria dėl pokalbio su I.Girkinu, vėliau netikėtai persigalvoja, praneša, jog jiems buvo pasakyta, geriau su juo nesivelti į jokias kalbas.  „Mūsų valdžios atstovai nenori nepriklausomų politikų, laisvai mąstančių žmonių“, – apgailestavo Rusijos pilietis. „Mes galbūt atrodome kaip marginalai, bet bolševikams 1917 metais nereikėjo daugiau nei 1 proc. šalies gyventojų, – tikino Jegoras Prosvirninas, dar vienas nacionalistas, pasirašęs I.Girkino deklaraciją. – Viskas gali pasikeisti labai, labai greitai“. „Kremlius labai bijo nacionalistų, nes jie naudoja tokią pat imperialistinę retoriką kaip ir V.Putinas, tik dar gabiau, – teigė vienas opozicijos lyderių Aleksejus Navalnas. – Štai todėl šalies kalėjimuose yra nacionalistų, net tų, kurie remia V.Putiną“.

Kol kas I.Girkinas ir jo nacionalistinių judėjimų kompanija – dar tik pradedantieji. Tačiau Rusijoje nacionalizmas yra galinga jėga, ir po Krymo aneksijos kilusią radikalizmo bangą, gali būti sunku suvaldyti. Pats Igoris Girkinas kol kas nesiveržia į postus valdžioje ir tenkinasi kelionėmis po Rusiją. Tačiau jis mano, kad jo laikas dar ateis.

Įsibėgėjusi programa „Iniciatyvos Kaunui“ gręžiasi į nepritekliaus ir kitų rūpesčių kamuojamas šeimas bei vaikus. Vertinimo komisija atrinko keturias dešimtis projektų socialinių paslaugų plėtros srityje.

„Kaune ilgą laiką buvo skundžiamasi, kad nėra prevencinių paslaugų, skirtų šeimoms ir vaikams. Šiemet specialiai tam buvo parengtas atskiras prioritetas socialinių paslaugų plėtros srityje, kuriam teikėme ypatingą dėmesį. Šios paslaugos skirtos sunkumų patiriančioms šeimoms, kurioms reikalinga pagalba“, – pasakojo programos „Iniciatyvos Kaunui“ kuratorė, Kauno miesto tarybos Valdymo ir bendruomenių komiteto pirmininkė Rasa Šnapštienė.

Pašnekovė primygtinai ragina vengti apibūdinimo „asocialus“, mat šis žodis, anot jos, dažnai vartojamas pernelyg suabsoliutintai ir kartais daugelį žmonių netgi žeidžia.

Pasak R. Šnapštienės, šiemet gerokai atsinaujinusi programa „Iniciatyvos Kaunui“ ypatingą dėmesį teikė šeimai ir vaikui. Nuspręsta skirti vienodai lėšų visiems mieste veikiantiems vaikų dienos centrams. Esą tai leis didesnėms įstaigoms nesustoti augus ir paskatins spartesnę mažesniųjų organizacijų plėtrą.

Finansavimo sulaukusios nevyriausybinės organizacijos ir miesto bendruomenės pasiryžusios padėti šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, o taip pat senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms bei jų artimiesiems. Atskiru prioritetu išskirta pagalba vaikams, turintiems elgesio ir emocijų bei psichinės sveikatos sutrikimų, taip pat sergantiems priklausomybių ligomis.

Iš viso socialinėms paslaugoms Kaune plėtoti trečiojo sektoriaus atstovai parengė 59 paraiškas, iš kurių ekspertai atrinko 41 projektą.

„Pareiškėjų siūlomuose projektuose galima išskirti aiškų akcentą – kompleksines paslaugas. Savotiški jų paketai yra siūlomi tiek vaikams, tiek ir šeimoms. Anksčiau tokios veiklos nebuvo aktyviau matomos, o nuo šiol jas siūlys net kelios organizacijos. Taigi šios paslaugos taps labiau prieinamos netgi geografiniu aspektu, nes jų teikėjai pasiskirstys po miestą per kelias vietas“, – pastebėjo R. Šnapštienė.

Dviejų metų berniuką Liamą Fee nužudžiusi lesbiečių pora galės susitikti kalėjime ir leisti laiką kartu. Kalėjimo vadovai teigė, kad moterys galės matytis kasdien, kuomet bus atidarytos kalėjimo kameros.

Žudikėms gresia įkalinimo iki gyvos galvos bausmė. Šiuo metu moterys yra sulaikytos ir apgyvendintos skirtingose aukšto kamerose, tačiau kalėjimo sprendimu moterys turi teisę į specialius susitikimus. Nepaisant to, kad moterys gyvena skirtingose aukštuose, jos galės susitikti kasdien, kuomet bus atidarytos kameros grotos. Pora galės kartu valgyti, gerti kavą ir turės specialius susitikimus.

Lesbiečių pora Rachel Fee ir Nyomi Fee yra kaltinamos ne tik dėl mažamečio berniuko Liamo Fee nužudymo, bet ir dėl psichologinio ir fizinio smurto prieš kitus savo mažamečius vaikus. Moterys kaltinamos tuo, jog uždarydavo berniukus į savadarbį narvą, arba įkalindavo juos uždariusios kambaryje, kuriame taip pat laikydavo žiurkes bei smauglį ir taip gąsdindavo vaikus.

Mažas Liamas mirė 2014-ųjų metų kovą, ant vaiko kūno suskaičiuota 30 smūgių. Ekspertai tikina, jog berniukas prieš mirtį patyrė siaubingas kančias, nes kelias dienas iki mirties jam buvo sulaužyta ranka ir koja, o mirties priežastis, kaip nustatė ekspertai- tai smūgis į pilvą, kuris buvo toks stiprus, kad neatlaikė mažylio širdis ir jis mirė.

Pradėjus nagrinėti bylą moterys savo kaltę neigė, tvirtino, kad mažametį berniuką sužalojo kitas vaikas. Liudytoju teigimu, kitas lesbiečių poros vaikas lakstė aplink neaiškiomis aplinkybėmis žuvusi brolį, o jo mama, Nyomi Fee ant jo šaukė, kad prisipažintų ką padarė. Tačiau ši versija nepasitvirtino ir paaiškėjo dar baisesnių detalių, kad moterys kankindamos mažylį tenkino savo liguistą aistrą.

Teismui paskelbus, kad moterys yra kaltos dėl mažamečio berniuko mirties, jos išliko ramios ir abejingos esamai situacijai. Tikslų nuosprendį teismas žudikėms  paskelbs šių metų liepos  6 dieną.

Nuo šio ketvirtadienio Rotušės aikštėje keičiasi eismo organizavimo tvarka. Automobilių eismas Rotušės aikštėje vyks viena kryptimi, taip pat bus draudžiama važiuoti ratu. Eismo tvarka keičiasi dėl rotušėje savaitgalį vyksiančių renginių. Prie įprastinės tvarkos kauniečiai grįš nuo pirmadienio.

Kas keisis?

Nuo Muitinės g. eismas bus leidžiamas viena kryptimi tik išorine Rotušės aikštės dalimi link Muziejaus g. ir nuo Muziejaus g. iki A. Jakšto g.

A.Jakšto g. atkarpoje nuo Rotušės aikštės iki Šv. Gertrūdos g. bus organizuojamas vienos krypties eismas link Šv. Gertrūdos g. Eismas taip pat bus ribojamas M. Valančiaus g. Šioje gatvėje atsiras ženklas „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“. Čia galės patekti tik gyventojai ir aptarnaujantis personalas.

„Vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad gyvenamojoje zonoje leistinas ne didesnis nei 20 km per val. greitis, taip pat pėstieji įgyja pirmumą automobilių atžvilgiu, tačiau jie neturi trukdyti automobilių eismui“, – teigė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Džiugins renginiai

Rotušės aikštėje birželio 10-11 dienomis vyks tradicija tampantis vienintelis Lietuvoje maisto kultūros festivalis „Skanaus!“. O sekmadienį startuos tradicinis Kauno maratonas.

Kulinarinė pramoginė šventė sukvies kauniečius ir gero skonio mylėtojus iš visos Lietuvos. Įspūdinga programa, kulinariniai pasirodymai, neragauti valgiai, geriausi šalies kulinarai, įkvepiančios nemokamos paskaitos, dietologų konsultacijos, šviesiomis spalvomis ir lempučių bei vėliavėlių girliandomis išpuošta

Kauno Rotušės aikštėje nuo ryto iki vėlaus vakaro vyksiančiame maisto kultūros festivalyje „Skanaus!“ lankytojai galės išmokti įvairių kulinarijos paslapčių, kurias atskleis geriausi šalies kulinarai ir šefai, čia pat gaminamų patiekalų galės paragauti kiekvienas.

„Kauno maratonas 2016“ Kauno rotušės aikštėje vyks birželio 12 dieną. Didžiausiame vasaros bėgime Lietuvoje tikimasi sulaukti bene 7 tūkstančių dalyvių. Sportininkai rungsis maratono, pusmaratonio, 10 ir 5 km bei 1,5 km bėgimo distancijose. Renginio metu paaiškės Lietuvos maratono čempionato nugalėtojas.

Norvegijoje atsakyta miškų kirtimo, jos parlamentas priėmė įstatimines pataisas, pasak kurių bet koks produktas, kuris prisideda ar gali prisidėti prie miškų naikinimo, bus draudžiamas naudoti šioje Skandinavijos šalyje. Šis įsipareigojimas buvo rekomenduotas Norvegijos parlamento nuolatinio komiteto, prie energijos ir aplinkos, kaip veiksmų plano dalis, gamtos įvairovės išsaugojimui.

Norvegijos atogrąžų miškų fondas per pastaruosius metus vykdė kampaniją, siekiant užtikrinti, jog ir šalies vyriausybė rems bei inicijuos miškų išsaugojimo veiksmus. Norvegija jau ne vienerius metus kovoja ir stengiasi mažinti miškų kirtimo mastus ir riboti šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio dujų emisiją.

„Tai svarbi pergalė, siekiant apsaugoti atogrąžų miškus“- teigė Norvegijos Atogrąžų miškų fondo vadovas Nils Hermann Ranum. Norvegija finansuoja miškų išsaugojimo projektus visame pasaulyje ir taip pat remia žmonių bendruomenes, prisidedančias prie miškų puoselėjimo bei saugojimo. Per pastaruosius metus, daugelis kompanijų įsipareigojo nustoti įsigyti tas prekes, kurios galėtų būti susijusios su atogrąžų miškų naikinimu. Tokiu būdu, pagirtina, kad Norvegijos valstybė seka kompanijų pavyzdžiu ir vykdo tuos pačius reikalavimus, kai buvo priimtas viešas nutarimas. Norvegijos veiksmų planas taip pat apima prašymą parlamentui, kad vyriausybė skirtų daugiau dėmesio biologinės įvairovės apsaugojimui per Norvegijos valstybinį globalinį pensijų fondą.

„Kitos šalys turi sekti Norvegijos pavyzdžiu ir priimti panašius įstatymus, dėl miškų kirtimo,“ sakė N.H.Ranum. „Visų pirma, Vokietija ir Jungtinė Karalystė turi veikti, po jų bendro pareiškimo JT klimato viršūnių (UN Climate Summit) susitikime.“ Vokietija ir Jungtinė Karalystė prisijungė prie Norvegijos, kai ši pažadėjo 2014 metais JT klimato viršūnių susitinkime – „skatinti nacionalinius įsipareigojimus, kurie drąsintų stabdyti miškų naikinimą“.

World Wildlife Fund archyvo nuotr.

Dėl jautienos, palmių aliejaus, sojos ir medienos produktų Argentinoje, Bolivijoje, Brazilijoje, Paragvajuje, Indonezijoje, Malaizijoje ir Papau Naujojoje Gvinėjoje buvo iškirsta maždaug 40 procentų miško tarp 2000 ir 2011 metų. Šios septynios šalys buvo taip pat atsakingos už 44 procentus anglies emisijos. Norvegija finansavo milijardo dolerių vertės programas Brazilijoje ir Indonezijoje ir dar parėmė kiek mažesnio masto projektus Gajanoje ir Tanzanijoje.

Brazilijai Norvegija sumokėjo 1 milijardo dolerių sumą tam, kad užbaigtų 2008 metų sutartį, tarp dviejų šalių, kad sustabdytų nenutrūkstantį miškų naikinimą. Tuomet Brazilijoje, Amazonės miško kirtimas per praėjusį dešimtmetį sumažėjo daugiau kaip 75 procentais. Amazonė prarado apytiksliai 17 procentų savo medžių, per praėjusius 50 metų, pagal Pasaulinį Gyvūnijos ir Augalijos Fondą (WWF). Šis atvejis padėjo išsaugoti daugiau nei 33 000 kvadratinių mylių atogrąžų miško nuo nesiliaujančio naikinimo. „Partnerystė tarp Brazilijos ir Norvegijos per Amazonės miško fondo išsaugojimo renginius, padidino palaikymą vienam iš daugelio įspūdingų, praėjusio dešimtmečio klimato pasikeitimą skatinančių sušvelninimo veiksmų. Tai yra puikus bendradarbiavimo pavyzdys, mes turime garantuoti mūsų planetai užtikrintą ateitį.“ – šalių partnerystę gyrė JT generalinis sekretorius Ban Ki-moon.

World Wildlife Fund archyvo nuotr.

Norvegija nesusitelkia tik ties Pietų Amerikos miškais. Šalis taip pat kovoja Afrikoje ir kitose pasaulio šalyse. Liberija, su Norvegijos pagalba, tapo pirma tauta Afrikoje, kuri liovėsi kirsti medžius, praneša BBC. Norvegija Liberijai moka 150 milijonų dolerių sumą, tam kad iki 2020 metų, ši visiškai sustabdytų miškų naikinimą. “Tikimės, kad Liberija galės sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir kartu mažinti skurdą”, – Jens Frolich Holte, Norvegijos vyriausybės politinis patarėjas. Liberijai tenka 43 proc. Aukštutinės Gvinėjos miško, kuriame gyvena šimpanzės, miško drambliai, leopardai. Liberija pradėjo saugoti 30 procentų ir daugiau savo miškų.

Miškai dengia 31 procentą Žemės paviršiaus. Jie tarsi planetos plaučiai, gamina deguonį, išstumdami anglies dvideginį iš atmosferos. Miškai namais aprūpina ir žmones, ir didžiąją dalį gyvūnijos bei  augalijos. Pagal Pasaulinį Gyvūnijos ir Augalijos Fondą (WWF), yra 1,6 milijonai žmonių, kurie miškuose ieškosi maisto, gėlo vandens, drabužių, tiki miško gydymo galia ir žinoma, suteikia pastogę. Taip pat yra tokių žmonių, kuriems miškai tampa kliūtimis, tuomet jie deda pastangas į miškų kirtimo procesus. Apytiksliai nuo 46 000 iki 58 000 kvadratinių mylių miško yra prarandama kasmet, tai lyg 48 futbolo aikštės, kas minutę. Manoma, kad miškų naikinimas, duoda apytiksliai 15 procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Miško kirtimas prisideda ne tik prie klimato kaitos, bet ir prie natūralaus gyvenimo ciklo pasikeitimo. Medžių naikinimas gali pakenkti natūraliai vandens tėkmei, gali sukelti erozijos problemas.

Psichologas, dr. Paulius Skruibis sako, kad visuomenėje apstu neigiamos informacijos apie LGBT, kaip ir atviro ar užslėpto nepriėmimo. Šiemet eitynėse ,,Už lygybę!“ vėl dalyvausiantis psichologas mano, kad pasakyti, jog priešiškai nusiteikusieji nėra visi balsai – būtina.

P. Skruibis primena prieš dvejus metus Lietuvos psichologų sąjungos paskelbtą poziciją, kad homoseksualumas ar biseksualumas nėra psichikos sutrikimas, o tikrosios problemos kyla dėl diskriminacijos.

LGBT klientai nebuvo reiškinys

,,Jaunimo linijos“, emocinės pagalbos telefonu ir elektroniniais laiškais tarnybos vadovas P. Skruibis, dar būdamas paauglys pažinojo homoseksualių žmonių, tad didelio ,,įvykio“ dėl to, kad į jį kreipiasi homoseksualūs klientai, nebuvo.

,,Pažinodamas ne vieną homoseksualų žmogų ir žinodamas, kaip jie gyvena, supranti, kad tai žmonės kaip ir visi: jie taip pat gali patekti į situacijas, kai reikalinga psichologinė pagalba kaip bet kuriam kitam asmeniui. Jei viską žinotumei tik iš viešosios erdvės ir nuogirdų, būtų labai lengva pasiduoti įvairiausiems stereotipams“.

P. Skruibis sako nė nepamenantis, koks buvo jo, psichologo, pirmasis susidūrimas su LGBT asmeniu kaip klientu, nes tai buvo gana seniai.

,,Įsiminė tik prieš kurį laiką įvykusi situacija; į mane kreipėsi žmogus, kuris sakė norintis pakeisti savo homoseksualią seksualinę orientaciją. Turėjau jam pasakyti, kad nežinau jokio būdo, kuriuo galėčiau padėti jam tai padaryti. O tyrinėti, kodėl jis nori tokio pokyčio, mums nepavyko, nes klientas atsisakė“, – prisimena specialistas.

Psichologui įstringa ir skambučiai į ,,Jaunimo liniją“ – kartais į ją skambina ne tik jaunimas, bandantis suvokti savo seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę, bet ir tos pačios lyties poros, turinčios vaikų ir patiriančios sunkumus ar nepriėmimą Lietuvos darželiuose ir mokyklose.

Homofobija – politinio gyvenimo dalis

Paklaustas, kaip paaiškintų tokį neretai pasitaikantį nepriėmimą ar fobiją homoseksualiems žmonėms, P. Skruibis sako, kad tam įtakos turi kompleksinės priežastys: ,,Viena jų – išskyrimas ,,mes“ ir ,,jie“. Kai grupės apibrėžimo galimybė tenka heteroseksualiai daugumai, tuomet esantieji ,,ne mes“ grupėje gali pasirodyti blogi ir grėsmingi“, – pasakoja psichologas.

Tai, pasak jo, socialinėje psichologijoje gerai žinomas fenomenas, kai pakanka žmones paskirstyti į dvi grupes ir atsiranda skirtis ,,mes kažkuo geresni, jie – blogesni“.

P. Skruibis taip pat primena, kad žmonės kartais turi įvairių klišių apie savo seksualumą, lytinį tapatumą ir vaidmenį, koks yra vyras ar moteris.

,,Jei vyrui labai baisu pasirodyti ne visai vyriškam ar ne visai šimtu procentų heteroseksualiam, tai kitokie žmonės gali gąsdinti ir kelti stiprius jausmus“, – sako psichologas.

Specialistas priduria, kad į homofobiją nederėtų žiūrėti tik iš psichologinės pusės ir pamiršti, kad tai – ir politinio gyvenimo dalis. Anot jo, žmonių reakcijas nulemia ir sąmoningas kurstymas.

,,Žinoma, yra politinės jėgos ir organizacijos, kovojančios už LGBT teises, jos taip pat turi įtakos žmonių nuostatoms. Bet yra kitos jėgos, besistengiančios savo politinį kapitalą sukaupti kurstydamos neapykantą prieš LGBT žmones“, – sako P. Skruibis.

Manoteisės.lt

Nors Lietuva yra maža šalis, tačiau joje neabejotinai daug ambicingų žmonių, kurie kuria nepaprastus produktus. Štai sąrašas startuolių, į kuriuos yra puiki galimybė investuoti, bent jau taip skelbia portalas Forbes.com.

„SearchNode“

Kaunietis Antanas Bakšys einantis 20-uosius savo gyvenimo metus, jau 4 metus turi įkūręs, su keliais bendraminčiais, nuosavą informacinių technologijų bendrovę „SeachNode“, jis šiai įmonei vadovavo dar besimokydamas mokykloje. „Mokydamasis mokykloje tapau pardavėju, tačiau tai nebuvo sritis, kuria norėčiau užsiimti visą likusį gyvenimą. Visada mąsčiau apie technologijas, globalias „startup’ų“ galimybes“, – pasakojo kaunietis. Nardant elektroninės prekybos vandenyse jis netrukus atkreipė dėmesį į nedidelę, tačiau pakankamai reikšmingą problemą: prekių paieška parduotuvėse gana komplikuota. Būtina įvesti tikslius raktinius žodžius, kitaip paieškos sistema praneša, kad tokios prekės tiesiog nėra. Analizuojant poreikius kilo idėja sukurti tokią paieškos sistemą, kuri padėtų pirkėjams išsirinkti prekę, net ir įvedus nevisai tikslų pavadinimą į paieškos laukelį, sulaukti pageidaujamo rezultato. Kartu su bendraminčiais analizuodamas situaciją kaunietis pastebėjo, kad JAV bei Vakarų Europoje yra kelios šiuos produktus, vidinės paieškos sistemas elektroninio verslo sistemoms siūlančios bendrovės, o Rytų Europoje tokios paslaugos niekas nesiūlo. Dabar kai jau praėjo 4 metai, nuo kompanijos įkūrimo pradžios, jos idėja buvo pagerinta 100 proc., ir dabar jau skaičiuojamos 6-ženklės metinės pajamos. Šiuo metu „SearchNode“ turi daugiau nei 100 klientų iš 13 šalių, apima Secretescapes.com ir GetGeared.co.uk.

„Inside Warehouse”

Tadas Deksnys kartu su verslo partneriu Justinu Taruška įkūrė  elektroninių pardavimų platformą – elektronines lentynas „Inside Warehouse“. Šis pirkimo / pardavimo būdas, leidžia prekes parduoti be tarpininkų – iš tiekėjo tiesiai pirkėjui į rankas. Pasak kūrėjų, „Inside Warehouse“  technologinė platforma unikali, nes turinio publikuotojo tinklalapyje, pavyzdžiui, naujienų portale, bendruomenės forume ar socialiniame tinkle, suveda prekių tiekėją su pirkėju. Tokiu būdu, ne pirkėjas turi eiti ieškoti prekės, o pati prekė atsiranda ten, kur yra pirkėjas. „Inside Warehouse“ veikia tiek Vilniuje, tiek Kaune. Kaune įsikūręs biuras, o Vilniuje, dažniausiai vyksta verslo susitikimai su klientais. Ši idėja teikia nemažai pelno, šiuo metu jie bendradarbiauja su 500 kompanijų, tokiomis kaip “Petsmart”, su aukščiausios klasės prekių ženklais “Royal Canin”, “Bayer” ir “Hill‘s” visame pasaulyje. Kiekvienas „Inside Warehouse“ darbuotojas privalo žinoti svarbiausias vertybes: balansas, dėmesio koncentracija, vertė. Šio startuolio komandos politika – nėra ribų tarp darbo ir gyvenimo. Čia nėra nustatytų darbo valandų, todėl vadovas palankiai žiūri į darbuotojus, tačiau reikalauja atsakingumo ir darbo rezultatų.

© Vilmanto Ramono nuotr. / KaunoZinios.lt

„inPeak“

Įmonė „inPeak“ įsikūrusi Vilniuje. „inPeak“ – sveikatos ir sportinių rezultatų stebėjimo bei analizės programa atletams. Tai programinės įrangos platforma, skirta sportininkams, kad aprūpintų reikiama produkcija gydytojus, trenerius ir sportininkus, kad “išgirstų” tai, ką sako kūnas. Domėdamiesi šia pateikiama informacija treneriai ir gydytojai, atsižvelgiant gali sureguliuoti mokomąjį intensyvumą, dietą, priedus, poilsį, ir taip toliau, kad garantuotų, jog sportininkas neišdegintų per daug reikalingų organizmui medžiagų ar nesusižalotų. Kaip teigia vienas iš įmonės įkūrėjų Mindaugas Kriščiūnas: “Mūsų vizija, kad mūsų produktai, dirbtų su geriausiais sportininkais pasaulyje ir kartu su jų grįžtamuoju ryšiu būti naudingiausiais visame pasaulyje.”. „inPeak“ jau turi partnerystę su keliomis lietuvių ir Amerikos nacionalinėmis sportinėmis komandomis.

„Copictures“

„Copictures“, yra pasaulinis fotografų tinklas, suvienijantis geriausius fotografus, žiniasklaidos agentūras ir renginių organizatorius vienoje platformoje. Tai taip pat leidžia renginių organizatoriams turėti vieną kanalą savo turiniui, fotografai legaliai gali talpinti savo fotografijas, taip sutaupydami laiko naršymui internete ir ieškojimui, viską galima rasti viename tinklalapyje. „Copictures“ yra pasiekiamas, kaip interneto paslauga ar gali būti sujungtas su kitomis interneto svetainėmis. Įkūrėjai planuoja užauginti verslą: “ateinančius mėnesius mes planuojame patekti į kitas Europos rinkas kaip Švedija, Jungtinė Karalystė ir Suomija.” –  įkūrėjas, Dovydas Navickas.

„Travel Ticker“

Pernai įsteigta “Travel Ticker” siūlo didžiulį sąrašą pigiausių viešbučių mieste, patraukliausias atostogas ir verslo atostogas. Jų tikslas nėra tik, kad padėti žmonėms taupyti pinigus, bet taip pat ir siekia palaikyti keliautojus, finansuodami jų keliones. “Mes mėgstame dirbti prisotintose rinkose todėl, kad ten yra daug pinigų, kurie daromi iki tol, kol jūs turite unikalų, savitą ir efektyvų būdą pritraukti klientus.“- Eimantas Balčiūnas, „Travel Ticker“ generalinis direktorius. Šiais metais jie išleido 25 000 $ sumą tam, kad padėtų tokiems keliautojams, kurie nori ir siekia pamatyti ir sužinoti kažką naujo, pažinti pasaulį, būti ekstremalais, tačiau neturi pakankamai lėšų tam, tai „Travel Ticker“ tam sudarė puikias sąlygas, kad kiekvienas žmogus, tai galėtų sau leisti.

© Vilmanto Ramono nuotr. / KaunoZinios.lt

„SureTrip“

„SureTrip“  įkurtas interneto draudimo tarpininkas, kuris parūpins kelionės draudimą paprastais, greitais ir lanksčiais būdais, tam kad atitiktų šiuolaikinių žmonių norus. Šiuo metu, paslauga vystoma  IT žinovo Luko Junoko ir vienos iš aukščiausios pakopos teisinių paslaugų įmonės advokato Artūro Asakavičiaus. „„SureTrip“ teikia elektroninį, greitą ir patogų draudimą bei aprūpina kelionės draudimą pagal klientų reikalavimus. Taip pat suteikiama mažesnė draudimo kaina, gaunantiems mažas pajamas” – išdėsto Artūras Asakavičius. Ateityje „SureTrip“ turi planų pradėti dirbti ne tik internetinėje erdvėje, bet ir ofisuose, kuriuose žmonės galės ateiti pasikalbėti „akis į akį“, taip pat žadama sukurti mobilioje telefono programėlę, kuri palengvins skubantiems ir norintiems greito draudimo klientams, tokie planai artimiausiam rugsėjus, kol kas šios paslaigos neteikiamos.

„CGTrader“

„CGTrader“ – tai tarptautinė elektroninės komercijos platforma skirta 3D dizaineriams iš viso pasaulio prekiauti trimačiais modeliais. Įmonės tikslas kurti prekybos priemones 3D kompiuterinės grafikos srityje taikant e-komercijos ir WEB technologijų sprendimus. Čia 3D kūrėjai gali prekiauti savo sukurtais modeliais, domėtis kitų menininkų darbais. „3D spausdinimo būdu lydomas karštas plastikas ir taip tarsi „užauginamas“ kopijuojamas objektas. Tikimasi, kad greitai tokius naujus daiktus galės pasigaminti beveik kiekvienas, tad kalbame tiek apie vartojimo, tiek ir apie įvairių pramonės šakų revoliuciją. Tam – itin svarbūs ir reikalingi kokybiški bei prieinami 3D modeliai“, –pasakoja „CG Trader“ marketingo vadovė Dalia Lašaitė. Tačiau ilgą laiką kurti ir daug pastangų pareikalavę kūriniai buvo verti geresnio „gyvenimo“, tad antrą šansą jiems suteikė 15 metų 3D dizaineriu dirbęs Marius Kalyčius. Jam 2011 m. kilo idėja suburti dizainerius į vieną bendruomenę, kur jie galėtų savo jau sukurtus modelius pardavinėti potencialiems užsakovams, taip užsidirbdami iš jau atlikto darbo. Per kelerius metus svetainėje susikaupė nemažai įvairiausių modelių: nuo namų apyvokos ir interjero daiktų iki baldų ir aksesuarų. Matant kai kuriuos iš jų sunku patikėti, kad visa tai yra atspausdinta spausdintuvu lydant plastiką, o ne pagaminta mums labiau įprastais būdais: plaktukais, grąžtais ar pjūklais. Dabar po penkerių metų rinka auga su 500 000 modelių ir su 500 000 vartotojų.

Kauną dėl patrauklių sąlygų sportininkams prieš kiek daugiau nei 15 metų pasirinkusiai olimpietei ir trenerei Ingai Juodeškienei sprendimo gailėtis neteko. Pokalbis su viena žymiausių Lietuvos lengvaatlečių ir projekto „Judėk sveikai“ iniciatorių – apie trenerio darbo subtilybes, Kaune ugdomus olimpiečius ir perspektyvas turėti vieną geriausių sporto bazių Baltijos šalyse.

Ar Kaunas yra patrauklus miestas sportuojantiems?

Kaunas sporto ir sveikatingumo požiūriu yra vienas geriausių miestų. Čia sportuojantiems sudarytos idealios sąlygos, kurios nuolatos tobulinamos. Teko girdėti, jog stadionas greitu metu bus rekonstruojamas, taip pat statomas naujas maniežas. Tereikia palaukti. Tikiu, jog ateityje miesto sporto bazė bus geriausia tarp visų Baltijos šalių. O ką jau kalbėti apie tai, jog Kaune turime 6 olimpiečius.

Papasakokite apie projektą „Judėk sveikai“. Kokių naujų vėjų jis įpūtė į Kauno gyvenimą?

„Judėk sveikai“ projekto pagrindinis tikslas yra supažindinti žmones su sportu ir sveika gyvensena. Treniruotes veda profesionalūs treneriai, suprantantys savo darbą ir galintys atsakyti į menkiausią dalyviams iškilusį klausimą. Mes supažindiname žmones su tuo, kad jie gali nebijodami ateiti judėti, sportuoti, dalyvauti renginiuose. Žmonės tai jaučia.

Įvairaus amžiaus kauniečiai dalyvauja treniruotėse, sportuoja ir nei vieno iš jų negirdėjau sakančio „nebeateisiu“ ar „man neįdomu“. Aš per treniruotes vis paklausiu dalyvių: „kaip jūs jaučiatės?“. Ir gaunu atsakymą, kad vis geryn ir geryn. Kauniečių nuotaika gerėja, jie po darbų netingi čia atvykti. Manau, jog šis projektas kiekvienam sudaro sąlygas išbandyti save.

Vasarai artėjant „Judėk sveikai“ projektas pasiūlė daugybę naujovių. Ką manote apie projekto plėtrą?

Tikiu, jog mes dar tikrai plėsimės. Labai džiaugiuosi mūsų projekto vadovu Giedriumi Bielskumi, kuris stengiasi įtraukti kuo daugiau žmonių ir skatina projekto plėtrą. Judesys yra laisvė, sveikata, gyvenimo būdas. Kažkuo užsiimti po darbo kiekvienam yra tiesiog būtina.  Labai džiaugiuosi idėja į šį projektą įtraukti ir senjorus. Su jais reikia dirbti atskirai, pritaikyti tam tikrus pratimus, judesius, fizinį krūvį. Asmeniškai aš tikrai labai norėčiau, kad projekte daugiau dirbtų ir vaikų treneriai. Tokį žmogų turime, jis su vaikais dirba pirmadieniais, bet norime jį įtraukti ir į bėgimo treniruotes, nes tėveliai dažnai negali ateiti dėl to, kad neturi kur palikti vaikų. Tad dabar tokios problemos nelieka. Visi gali ateiti sportuoti. Ateityje norime plėstis ir į rajonus. Rengsime gyventojų apklausas, kur būsime reikalingi, ten stengsimės padėti. Vykdysime treniruotes ir mokyklų sporto salėse.

Kuo ypatingas trenerio darbas?

Treneris yra ne tik treneris. Tai yra žmogus, kuris turi palaikyti nuolatinį kontaktą su aplinkiniais ir būti puikus psichologas, nuotaikos pakėlėjas. Tu kartu su savo auklėtiniu džiaugiesi, kartu liūdi, jei kas nors nepasiseka. Tu gyveni su visais. Trenerio darbas yra būtent toks.

Kokį didžiausią komplimentą esate išgirdusi dirbdama trenerio darbą?

Kad esu nuostabus žmogus. Tokia savo darbe ir noriu būti. Jei esi psichologas, jei kartu dirbi, praktiškai tampi šeimos dalimi. Tad būti nuostabiu žmogumi ir yra geriausias įmanomas komplimentas.

Su kokiais sunkumais susiduriate treniruodama olimpiečius?

Šiuo metu treniruoju tris žmones, besiruošiančius Olimpinėms žaidynėms. Kiekvienas iš jų žino, ko nori. Aš esu tiesiog tarpininkė, stengiuosi padėt, patarti. Olimpiečiai iš tavęs prašo tik patarimo, nukreipimo tinkama linkme. Mano darbas su jais tėra tik psichologinis ir techninis: visur kartu keliauti, užsakinėti, žiūrėti, kad viskas sklandžiai vyktų.

Kaip vertinate naująją dviračių dalinimosi sistemą?

Kaip ir visi kauniečiai, vertinu tik teigiamai ir noriu, kad atsirastų dar daugiau dviračių dalinimosi sistemos taškų. Kad žmonės galėtų važinėtis ne tik centre, bet ir nuvykti į įvairius parkus. Kaip suprantu, greitu metu taip ir bus. Džiaugiamės, kad pagaliau tai atvyko ir į Kauną, nes Vilniuje sistema veikia jau daug metų.

Ko palinkėtumėte kauniečiams?

Judėti. Kuo daugiau judėti. Imti tai, kas jiems yra duodama. Kaunas yra vienintelis miestas, tiek daug dėmesio skiriantis žmonėms.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ komentuodamas metinį Prezidentės pranešimą teigė, jog net ir šalies vadovė išreiškė nusivylimą dabartine valdančiųjų dauguma.

„Iš esmės ji pasakė, kad ši Vyriausybė per ketverius metus nenuveikė nieko, pramiegojo didžiausias Lietuvos bėdas ir akivaizdu, kad likus keliems mėnesiams iki rinkimų tikrai nieko daugiau nebepadarys. Ji yra politiškai, ir visaip kitaip bankrutavusi. Akivaizdu, kad ilgainiui kažkas kitas turės imtis lyderystės“, – teigė G. Landsbergis.

Prognozuodamas artėjančių rinkimų rezultatus, TS-LKD lyderis teigė, jog esminis klausimas šiuose rinkimuose – idėjų lyderystė.

„Ta partija, kuri pasiūlys geriausias idėjas – laimės rinkėjų pasitikėjimą. Tikiuosi, kad rinkėjai pasirinks išmintingai: vertindami situaciją, vertindami Lietuvos ekonominę bei demografinę būklę, ir tuos žodžius, kurių mes negirdime iš dabartinių valdančiųjų. Tarkim, kalbame, kad iš Lietuvos praėjusiais metais emigravo 45 tūkst. gyventojų. Europos Komisija skambina pavojaus varpais sakydama, kad tai milžiniška problema ir ji vis blogėja, tačiau ar mes girdime ką nors iš Vyriausybės sakant, kad yra būdai kaip tai sustabdyti, kaip pakeisti situaciją?“, – klausė G. Landsbergis.

Vertindamas TS-LKD palikusios Vidos Marijos Čigriejienės situaciją, G. Landsbergis teigė, jog yra šiek tiek platesnė istorija, nei buvo pateikiama žiniasklaidoje.

„Vienas iš esminių skirtumų ir pakitimų, kuriuos aš padariau partijoje tapęs pirmininku, buvo demokratiniai rinkimai iškeliant vienmandatininkus skyriuose. (…) Aš įvedžiau taisyklę, kad būsimą vienmandatininką išsirenka visas skyrius visuotiniame, slaptame balsavime – tai tikra demokratinė procedūra. Ir visuose skyriuose balsavimas įvyko, po kurio pamatėme nemažai pasikeitimų. Skyriaus žmonės pasirinko kitą kandidatą: galbūt jaunesnį, galbūt žmogų, kuris buvo artimesnis, geriau komunikavo. Tai šis demokratinis principas, man rodos, kandidatei, poniai Vidai Marijai labiausiai ir nepatiko. Tuomet aš klausiu: jeigu žmogus nerado susitarimo ir bendravimo su savo skyriumi, ar jis gali tinkamai atstovauti ir visą apygardą? Manau, kad skyrius yra geriausia apygardos reprezentacija: platus, įvairiapusis. Jei susirinkę žmonės tavimi nepasitiki – tai yra esminė problema. Matyt, buvo praleistos progos užmegzti artimesnį ryšį. Aš išreiškiau pagarbą už darbus, už tai, kas buvo nuveikta, tačiau mes esame laisva ir demokratiška bendruomenė – žmonės gali prisijungti prie mūsų bei taip pat atsijungti nuo mūsų“, – sakė partijos pirmininkas.

Birželio 9 dieną,  Vilniaus parodų ir kongreso centre „Litexpo“ prasidėjo septintoji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘16“. Tai didžiausia vizualiųjų menų mugė Baltijos šalyse, kasmet pritraukianti daugybės galerijų dėmesį iš viso pasaulio, sulaukianti gausybės svečių iš Europos, garsėjanti tarp kolekcionierių ir pritraukianti apie 20 tūkstančių lankytojų. Tradiciškai mugės atidarymo dieną yra išrenkamas ir paskelbiamas geriausias jaunasis „ArtVilnius’16“ menininkas (iki 35-erių metų). Šiais metais laureate tapo Beatričė Mockevičiūtė, 21-erių metų VDA studentė iš Vilniaus.

Iš viso meno mugėje skelbiamos 7 nominacijos, tačiau geriausio jaunojo menininko yra išskirtinė tuo, jog jos vienintelės nugalėtojui yra skiriamas specialus piniginis prizas – 1000 eurų premija, kurią įsteigė „ArtVilnius‘16“ mecenatas, advokatų kontora „Cobalt“. Dažnai šį apdovanojimą laimėję menininkai taip pat susilaukia ir didžiulio tarptautinio susidomėjimo.

Menas slypi kasdienybėje ir paprastuose dalykuose

Beatričė Mockevičiūtė mugėje dalyvavo pirmą kartą kartu su Vilniaus dailės akademijos galerija „Penki malūnai”. Pasak nugalėtoją išrinkusios komisijos primininko Julijono Urbono, laureatė sužavėjo savo jaunu amžiumi ir kūrybine branda. Šia instaliacija jaunoji menininkė sugebėjo kasdieninėje pramoninėje aplinkoje atrasti poeziją ir patį gyvenimą pavertė kūrybinės išraiškos priemone. Mugėje eksponuojamą kūrinį sudaro šviesos projekcija pro organinį stiklą bei iš standartinių aliuminio profilių sukurti kaleidoskopai.

Pasak pačios Beatričės Mockevičiūtės, savo kūriniais ji siekia pakviesti žiūrovą naujai pažvelgti į daiktus ir medžiagas, kuriomis neišvengiamai naudojamės kasdienybėje bei pamatyti jas atsietai nuo joms įprastos paskirties. Tokio žvilgsnio rezultatas dažnai gali būti sunkiai apibūdinamas žodžiais, tačiau yra patiriamas tiesiogiai ir jusliškai. Jaunoji kūrėja džiaugiasi šiuo prizu ir tikina, kad jis taps svarbia motyvacija įgyvendinti pastaruoju metu plėtojamas naujas kūrybines idėjas ir jas pristatyti plačiajai publikai.

Paslaptingas Beatričės Mockevičiūtės kūrinys / © Mariaus Žičiaus nuotr.

Jaunojo menininko premija – investicija į progresyvią ateitį

Geriausio jaunojo menininko premiją įsteigusios advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujantis partneris Lietuvoje Irmantas Norkus teigia, kad jau dabar reikia skatinti jaunuosius menininkus kurti didelius darbus ir padėti kloti jų kūrybinio kelio pamatus. „Yra sakoma, jog rytojus ateis šiandien. Todėl jau dabar turime galvoti, kokį pasaulį sukursime ir kokiame gyvens mūsų vaikai. Mūsų jaunieji menininkai yra mūsų ateitis, jie yra tie, kurie kurs progresyvią visuomenę. Mus ypač džiugina tai, kad tarptautinėje meno mugėje nugalėjo lietuvė. Tai parodo, kiek turime talentingų, veržlių ir drąsių, kūrybiniais sprendimais stebinančių jaunų žmonių savo šalyje, kurie galbūt ateityje garsins Lietuvos vardą ir konkuruos su bet kuria pasauline meno figūra“,  – sako I. Norkus.

Pernai metų nugalėtojo Petro Lincevičiaus iš Šilavoto kaimo kūrybinis gyvenimas po meno mugės tapo itin intensyvus. „Praėjo vos metai, o pernykštis nugalėtojas jau turėjo personalinę parodą Berlyne, keturias parodas Lietuvoje, bendrus projektus su architektais. Šiuo metu jis reziduoja JAE, Abu Dabyje, kur kartu su grupe Lietuvos menininkų atidarė parodą. Smagu realiais pavyzdžiais matyti, kaip aktyviai mūsų jaunimas plėtoja savo kūrybinę karjerą“, – pasakoja I. Norkus.

© Mariaus Žičiaus nuotr.

Apie ArtVilnius’16 apdovanojimus

Be geriausio jaunojo menininko nominacijos, geriausių mugės galerijų ir menininkų rinkimuose ir apdovanojimuose įsteigtos dar 6  nominacijos: „Geriausia Lietuvos galerija“, „Geriausia užsienio galerija“, „Geriausias menininkas“, „Geriausia instaliacija“, „Geriausia žiūrovų išrinkta galerija“, „Geriausias žiūrovų išrinktas menininkas“. Nugalėtojus išrenka speciali „ArtVilnius’16“ meno kritikų ir žurnalistų komisija.

Vis dažniau valstybės institucijos dokumentus, pranešimus ir kitą svarbią informaciją gyventojams bei verslui siunčia išmaniąja E. pristatymo sistema. Elektroniniu būdu jau išsiųsta daugiau nei 100 tūkst. siuntų. Tuo tarpu pirmosios elektroniniu būdu perduotos, bet įprastu registruotuoju paštu pristatomos siuntos greitu metu pasieks „Sodros“ klientus.

„Viešųjų paslaugų kėlimasis į skaitmeninę erdvę XXI a. yra būtinas ir neišvengiamas procesas. Pastaraisiais metais akcinės bendrovės Lietuvos pašto diegiamos elektroninės paslaugos bei administruojama Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo informacinė sistema liudija, kad net ir pasikeitus informacijos perdavimo formoms tradicinis paštas geba prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios rinkos ir gyventojų poreikių.

Inovatyvi E. pristatymo sistema palengvina valdžios institucijų, verslo ir gyventojų bendravimą, dalijimąsi ir keitimąsi tarpusavyje svarbia informacija. Tai mažina ne tik biurokratinę naštą, bet ir tausoja žmogiškųjų išteklių bei valstybės institucijų darbo sąnaudas“, – teigė LR susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Per E. pristatymo sistemą siunčiamos pirmosios hibridinės siuntos pasieks per 100 tūkst. „Sodros“ klientų. Elektronines siuntas ir įprastu registruotuoju paštu laiškus gavę asmenys bus informuojami apie senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensuojamosios sumos apskaičiavimą ir jos mokėjimo tvarką. Daugiau informacijos apie sunkmečiu sumažintų senatvės pensijų kompensavimą – čia.

„Inovatyvios sistemos naudojimas iš dalies mažina vyresnių žmonių atskirtį. Jie mokomi ir pratinami žengti koją kojon su skaitmeninėmis technologijomis. Labai svarbu, kad informacija bus siunčiama ir įprastu būdu, taigi bus išvengta bet kokių galimų nesusipratimų“, – tvirtino LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

„Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius pažymėjo, kad daliai gyventojų išsiųsti informaciniai pranešimai apie sumažintų pensijų kompensavimo ir jų išmokėjimo tvarką bus prieinami prisijungus ir prie E. pristatymo sistemos. „Didžiajai daliai laiškai vis dar bus pristatomi įprastu registruotuoju paštu, jie gyventojus pasieks jau artimiausiu metu. Šiandien vis daugiau senjorų naudojasi internetu, todėl ateityje „Sodros“ pranešimai gyventojus galės pasiekti iškart, kai tik bus išsiųsti.

Moderni E. pristatymo sistema, kuria gyventojams siunčiame hibridines siuntas, mažina darbo sąnaudas ir leidžia išvengti klaidų, nes elektroniniu būdu Lietuvos paštui perduodama informacija yra automatiškai atspausdinama, sudedama į vokus ir vėliau pristatoma gavėjams“, – teigė „Sodros“ vadovas.

„Viešųjų paslaugų teikimo srityje kasmet fiksuojamas vis didesnis informacinių technologijų progresyvumas. Sparčiai besiplečiantis E. pristatymo sistemos naudotojų ratas yra įrodymas, kad informacijos, kuri gali būti operatyviai perduodama nuotoliniu būdu, mainai ir lankstus jos pristatymas adresatams pateisina skaitmeninės visuomenės poreikius“, – teigė Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisekimo ministerijos direktorius Ramūnas Čepaitis.

Šiuo metu prie E. pristatymo sistemos yra prisijungę beveik 7 tūkst. naudotojų.

Virtualiojoje erdvėje naudotis E. pristatymo sistemos elektroninių siuntų dėžute gali valstybės institucijos, juridiniai ir fiziniai asmenys.

Jungtinės Valstijos gedi savaitgalį nužudytų penkių dešimčių gėjų klubo Orlande lankytojų. Lietuvoje interneto komentatoriai – homofobai šėlsta iš džiaugsmo, homoseksualius bendrapiliečius vadindami ligoniais ir taikiniais savo šaunamiesiems ginklams išbandyti. Tačiau jų Lietuvos vizija – istorijos šiukšlyne. Ateinantį šeštadienį Vilniuje vyks LGBT eitynės, jos vėl Vilniuje kurs erdvę tolerancijai, politiniams pokyčiams.

Prieš šešerius metus pirmą kartą viešai į gatves išėjusią LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai) bendruomenę į eitynių vietą Upės gatvėje tada vežė specialūs autobusai, kurie prieš pasukdami link Konstitucijos prospekto, važiavo specialius „garbės ratus“ Vilniaus gatvėmis, taip klaidindami galimus užpuolikus.

Jos buvo nemenkas išbandymas ir pačiai LGBT bendruomenei, o ypač jos aktyviausiems nariams: daugelis iš mūsų dar tada nebuvome atviri nei savo tėvams, nei artimiesiems apie tai, kas esame. Tad klausimas – eiti į renginį, kuriame bene kiekvienas dalyvis neabejotinai paklius į fotoaparatų ar filmavimo kamerų objektyvus – buvo svarbus. Tokiame kontekste ne vienam kilo klausimas, kas svarbiau – įsitikinimai, galimybė gyventi laisvai savo, o ne kitų primestą gyvenimą, ar daryti kompromisą ir neiti tam, kad ne tik neįskaudintum artimųjų bei nerizikuotum savo saugumu.

Bene labiausiai įkvepiantis nutikimas anąkart įvyko, kai jau prasidėjus eitynėms atskubėjo pažįstama aktyvistė – su akiniais nuo saulės, ant galvos užmaukšlinta kepure, taip bandanti maskuotis ir pasislėpti nuo kamerų – tačiau nusprendusi, kad sąžinės laisvė svarbiau nei homofobiškos visuomenės ir artimųjų patyčios. Po trejų metų Gedimino prospekte ji žygiavo vienoje iš kolonų, o jos skiriamasis ženklas tada jau buvo laikomas plakatas rankose.

© Kleckas.lt nuotr.

2010 m. buvo lūžio taškas: iki tol Petro Gražulio seksualinėmis fantazijomis apie „iškrypėlius“ maitinta visuomenė pamatė, kad į eitynes atėjo tokie patys žmonės kaip ir jie. Tiesą pasakius tai buvo visiškas fiasko baubusiam ir agresiją per eitynių dalyvius saugojusias tvoras bandžiusiam lieti fašistuojančiam jaunimėliui – mažai kas po tokio pasirodymo norėjo tapatintis su šia grupe.

2013 m. Gedimino prospekte įvykusios eitynės „Už lygybę“, žymėjo kitą lūžio tašką: aptvertuose garduose, lyg zoologijos sode žygiuojantys žmonės nuošalioje Lietuvos sostinės gatvėje – nebeapibrėžė Lietuvos demokratijos kokybės. Tvoros krito, o Gedimino prospektas atsivėrė aštuoniems šimtams (mažiausiai du kartus daugiau nei 2010 m.) eisenos dalyvių. Nors tam, kad renginys galėtų vykti organizatorių pasirinktoje vietoje prireikė teismų maratono, tačiau ši pergalė, kaip sako Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Mizaras, prisidėjo ir prie kitų socialinių grupių teisės į susirinkimus įtvirtinimo Lietuvoje.

Šiemet eitynės pirmą kartą rengiamos be teismų maratonų, valstybės institucijoms dirbant savo darbą, t.y. nebandant riboti šios valstybės piliečių teisių. O eisena bus kaip niekada ilga – nuo Lukiškių aikštės iki Bernardinų sodo Vilniuje. Ar tai reiškia, kad galima pasiploti sau – tiek LGBT teisių aktyvistams, tiek visai visuomenei – ir užsidėjus pliusą ramiai gyventi?

Ne, priešingai. Ši situacija žymi naują etapą tiek visuomenei, tiek pastarosios daliai – LGBT bendruomenei.

© Kleckas.lt nuotr.

Štai neseniai LGBT bendruomenės tinklapis gayline.lt paskelbė apklausą, kurioje svetainės lankytojų teiraujamasi, ar jie planuoja dalyvauti „Baltic Pride 2016“ renginiuose. Beveik trečdalis to daryti neketina, dar 16 proc. teigia bijantys „viešintis“. Kitaip tariant, beveik pusė dalyvavusiųjų apklausoje apsimeta, kad turi vienodas teises ir jaučiasi puikiai, nes artimiausia aplinka juos priima, tačiau gatvėje retas išdrįstų paimti savo mylimajam ar mylimajai už rankos. Arba gyvena baimėje ir, reikia pripažinti, kad po tokių įvykių kaip JAV, kai Lietuvos internetinėje erdvėje galima rasti ne tik įprasto plūdimosi, bet ir grasinimų konkretiems homoseksualiems žmonėms jų „Facebook“ paskyrose, šiurpui ir baimei erdvės tikrai yra.

Tačiau baimė nesuvienodins LGBT ir heteroseksualių žmonių teisių Lietuvoje. Suvienodins tie, kurie dar kartą išeis į gatves ir pasakys „mes esame“: tai, ką padarė prancūzai po lapkričio atakų Paryžiuje – gyvendami ir nebijodami tų, kurie skaudžiai gelia, o jų paliktus geluonis traukdami lauk.

Tų geluonių šalinimas Lietuvoje – ir heteroseksualių žmonių atsakomybė. 2010 ir 2013 m. mes išėjome į gatves kovodami ne tik už save, bet ir demokratiškesnę, teisingesnę Lietuvą visoms grupėms. Ateinantį šeštadienį, dalyvaudami eitynėse „Už lygybę“ jūs galite prisijungti prie LGBT bendruomenės ir parodyti, kad neapykanta, smurto skatinimas ir nepagarba artimam – nėra vertybės, kurios apibrėžia mūsų visuomenę. Kad jos yra šiukšlės, kurių vieta – istorijos šiukšlyne.
Manoteisės.lt