Šią savaitę pradėti Kauno Santakos parke pradėti tvarkymo darbai, kurie apims mažąją parko architektūrą, menkaverčių želdinių šalinimą bei naujų poilsio bei apžvalgos aikštelių įrengimą.

Visame Santakos parke bus pastatyti nauji suoliukai, atnaujintas apšvietimas ir žvyro takai, taip pat – sutvarkyta buvusio stadiono teritorija. Pasak Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, šią vasarą bus įrengtos dvi naujos poilsio aikšteles. Vieną jų – šalia Vytauto bažnyčios esančios pusapvalės aikštelės vietoje, ją transformuojant į apžvalgos aikštelę. Dar vieną poilsio aikštelę planuojama įrengti netoli Nemuno, priešais ekstremalaus sporto parką.

„Iškirtus menkaverčius želdinius žemutinėje terasoje, poilsio aikštelėse atsivers puikus vaizdas į Nemuną“, – pabrėžė A. Pakalniškis.

Tvarkant kauniečių pamėgto parko pakrantes, bus kertami ten augantys menkaverčiai želdiniai, tarp kurių ir invazinė rūšis – uosialapiai klevai.

„Santakos parke bus pašalinta kelios dešimtys uosialapių klevų. Aplinkos ministerija šią rūšį yra įtraukusi į invazinių rūšių sąrašą, kadangi ji greitai auga ir užgožia kitus augalus. Šios rūšies klevų žiedadulkės pavojingos žmonių sveikatai, nes sukelia alergiją“, – teigė Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Pasak R. Savickienės, invazinės rūšys – viena didžiausių grėsmių gamtinei įvairovei. Uosialapis klevas plinta labai lengvai, o įsitvirtinęs nustelbia vandens telkinių pakrančių buveines bei kelia grėsmę jose gyvenančioms vietinėms rūšims.

Pokyčiai laukia ir kitų miesto parkų. Šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų konkursas, kurio metu paaiškės, kas tvarkys Kalniečių ir Dainavos parkus. Šiuo metu taip pat rengiamas Draugystės parko rekonstrukcijos techninis projektas.

Pirmą kartą Kaune organizuojamoje mėsainių gaminimo ir valgymo šventėje „Burger fiesta“ žinomi virtuvės šefai pasidalins mėsainių gaminimo subtilybėmis, receptais, o renginio svečius pavaišins netradicinių skonių mėsainiais.

Virtuvės šefas Tomas Ragauskas žada mesti iššūkį tradiciniam mėsainiui ir gaminant mėsainius panaudoti skystai keptą kiaušinį, marinuotus arbūzus ir šoninės-viskio džemą.

„Mėsainis yra pačioms įvairiausioms improvizacijoms ir naujų skonių paieškai puikiai tinkantis patiekalas. Mėgstu žaisti, improvizuoti ir atrasti naujas skonio natas, suderinti tai, kas atrodo nesuderinama. Puikų skonį suteikia ir šiek tiek netradiciškai paruošti priedai, pavyzdžiui, šoninės-viskio džemas, aluje virti ar šiek tiek kitaip marinuoti svogūnai, pagal save pagamintas barbekiu padažas“, – vardijo pašnekovas.

Dar viena gudrybė, kurią pademonstruos virtuvės šefas – mėsainiams naudoti iš šviežių dešrelių išimtą mėsą. Ji, pasak T. Ragausko, mėsainiams suteikia skonio ir sultingumo.

Su nekantrumu laukiama ne tik dar nematytos mėsainių valgymo rungties, kur tikimasi azartiškos kovos, tačiau ir jaunojo virtuvės talento Roko Galvono, žadančio pagaminti ir atskleisti desertinio mėsainio sudėtį.

Renginyje prie grilio stos ne tik profesionalūs virtuvės šefai, tačiau ir svečiai iš šalia tuo pačiu metu vyksiančios „Baikerių naktų“ šventės. Baikeriai pristatys savo firminius mėsainius, kurių paragauti galės visi šventės dalyviai. „Svajonių mėsainio“ piešimo konkurse vienas iš mažųjų bus apdovanotas specialiu „Baikerių naktų“ prizu – pasivažinėjimu su baikeriu.

„Burger fiesta“ – pirmasis didelis tinklaraščio „Maisto klubas“ organizuojamas renginys.

„Džiaugiamės, kad nuo šiol skleisti maisto kultūrą Lietuvoje galėsime ne tik internete, tinklaraštyje, bet ir viešuose renginiuose, kur žmonės patys galės viską pamatyti, išbandyti, paragauti, užuosti“, – sakė tinklaraščio „Maisto klubas“ autorė Ilona Juciūtė.

I. Juciutė renginyje pamokys visus kaip teisingai valgyti mėsainius ir kiekvieną pavaišins čia vietoje ruošiamais suvožtiniais, o etiketo žinovas Giedrius Drukteinis atskleis, kodėl Lietuvoje dar nėra įsitvirtinusi mėsainių valgymo kultūra.

Taip pat šventės dalyvių ir lankytojų laukia įvairios staigmenos, varžybos, atrakcijos, vaikų kampelis ir gyva muzika.

„Burger fiesta“ įvyks šį šeštadienį, gegužės 28 d., Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, šalia restoranų komplekso. Šventės pradžia – 10 val.

Naršote elektroninėje parduotuvėje, ieškodami norimos prekės, tačiau jos neradę uždarote parduotuvės tinklalapį. Atvertę kitą tinklalapį netikėtai pamatote siūlymą apsilankyti toje pačioje parduotuvėje. Šis pasiūlymas atsiranda vėl ir vėl lankantis ir kituose puslapiuose. Tikriausiai kyla klausimas, kodėl ši reklama nepalieka jūsų ramybėje?

Atsakymas paprastas – jūs elektroninės parduotuvės tinklalapyje paspaudėte mygtuką „sutinku“, atsiradusį po tokio turinio įspėjimu: „Pranešame, kad šioje interneto svetainėje naudojame slapukus, kurie bus įrašyti jūsų kompiuteryje“. Arba šis tinklalapis išsaugojo slapukus jūsų kompiuteryje ar išmaniajame telefone jums nežinant. Tai labai dažna situacija, pasitaikanti atveriant daugelio tinklalapių langus, tačiau nedažnas interneto vartotojas žino, ką reiškia slapukai (angl. cookies), kaip jie veikia ir kiek jie susiję su teise į privataus gyvenimo apsaugą.

Kas tie slapukai ir kaip jie veikia?

Slapukas – tai nedidelė teksto rinkmena, kurią lankomas interneto tinklalapis išsaugo kompiuteryje, mobiliajame telefone ar kitame išmaniajame įrenginyje. Ši rinkmena turi unikalų numerį, padedantį tinklalapio valdytojui atskirti naudojamą įrenginį ir stebėti jo veiklą internete, todėl interneto tinklalapis gali kurį laiką „atsiminti“ atliktus veiksmus (pvz., sudominusias ar įsigytas prekes, lankomus tinklalapius) ir parinktis (pvz., registracijos vardą ir kitus suvestus duomenis, pasirinktą kalbą ar šrifto dydį).

Įprastai slapukai naudojami netiesioginės rinkodaros tikslais, siekiant sužinoti, kokia tinklalapyje skelbiama informacija ar preke susidomėjo vartotojas, ir vėliau, išanalizavus vartotojo elgesį, jam teikiant individualizuotą informaciją ar pasiūlymus. Taip pat slapukai naudojami skaičiuojant tinklalapio lankytojus ar pildant tam tikrus duomenis tinklalapyje skelbiamoje anketoje. Tokiu būdu tinklalapio valdytojas kaupia privataus pobūdžio informaciją apie vartotoją, jam sudarydamas galimybę greičiau surasti ieškomą informaciją, pasirinkti prekę ar automatiškai užpildyti tinklalapyje pateiktą anketą.

Organizacija Trust-e 2012 metais atliko tyrimą Jungtinėje Karalystėje ir nustatė, kad dažniausiai interneto tinklalapis turi 14 slapukų, iš kurių 32 proc. yra įdiegti paties tinklalapio administratoriaus, o kiti 68 proc. – trečiųjų šalių, t.y. su tinklalapiu tiesiogiai nesusijusių bendrovių, kurios slapukus naudoja žiniatinklio analizei ir reklamos skelbimui.

Siekiant apsaugoti interneto vartotojų privatumą, Lietuvoje slapukų naudojimą reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnio 4 dalis bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patvirtintos gairės dėl slapukų naudojimo. Šie teisės aktai numato, kad, naudojant slapukus, vartotojui turi būti pateikiama aiški ir išsami informacija apie tokius veiksmus, o vartotojas turi su tuo sutikti. Toks sutikimas turi būti išreikštas aktyviais veiksmais ir sudarant galimybę pritarti ar nepritarti, todėl vartotojui neatsakius į pranešimą apie naudojamus slapukus ar nesutikus, tinklalapio valdytojas neturėtų jų įdiegti. Tinklalapio valdytojas taip pat turi informuoti, ar savo tinklalapyje naudoja trečiųjų šalių slapukus ir dėl kokios priežasties bei kokio turinio duomenis jie kaupia. Be to, vartotojas turi išsaugoti galimybę bet kada atšaukti savo sutikimą.

Lietuvoje įsteigti interneto tinklalapių valdytojai vis dažniau informuoja vartotojus apie naudojamus slapukus, tačiau ganėtinai retai vadovaujasi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pateikta rekomendacija sudaryti galimybę vartotojui nesutikti dėl slapukų naudojimo. Tikėtina, kad ši rekomendacija taps privaloma, kuomet ES institucijos pakeis Direktyvą dėl privatumo ir elektroninių ryšių.

Kaip atsisakyti slapukų?

Net jeigu tinklalapis ir nesuteikia galimybės nesutikti su slapukų naudojimu ar apie tai neinformuoja, jų galima atsisakyti pakeitus interneto naršyklės nustatymus, tačiau reikia turėti omenyje, kad dėl šios priežasties gali sutrikti tinklalapio veikla ar neveikti kai kurios jo funkcijos, pvz., išjungus slapukus Google Chrome naršyklėje neleidžiama naudotis Gmail elektroniniu paštu.

Slapukų išjungimas ir ištrynimas nėra sudėtingas: Mozilla Firefox ir Internet Explorer naršyklių įrankių juostose pakanka pasirinkti skiltį „Nustatymai“, joje rasti „Privatumo“ skiltį ir pasirinkti pageidaujamus nustatymus dėl slapukų. Google Chrome naršyklėje tai padaryti kiek sunkiau: per naršyklės įrankių juostos skiltį „Nustatymai“ reikia pasiekti skiltį „Privatumas“ ir ten paspausti mygtuką „Turinio nustatymai“, atsivėrus naujam langui „Slapukų“ skiltyje pasirinkti norimus nustatymus.

Byla dėl Facebook naudojamų slapukų

Jau daugiau nei metus tęsiasi garsiausios Europoje slapukų bylos nagrinėjimas, kurioje Belgijos privatumo apsaugos komisija nustatė, jog Facebook neteisėtai diegia specialius slapukus, vadinamus „datr cookie“, Belgijos interneto vartotojams, kurie, neprisiregistravę ir neturėdami paskyros Facebook, naršo šio socialinio tinklo puslapiuose, t. y. kitų Facebook vartotojų ar įmonių viešuose profiliuose.

Briuselio pirmosios instancijos teismas praeitų metų lapkričio 9 dieną įpareigojo socialinį tinklą per 48 valandas sustabdyti šiuos veiksmus, o to nepadarius numatė 250 tūkst. eurų baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną. Facebook nesutinka su tokiomis išvadomis, teigdama, kad šio slapuko naudojimas padeda užtikrinti socialinio tinklo saugumą, ir apskundė sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Kitose Europos šalyse Facebook toliau nevaržomai tęsia tokią slapukų diegimo praktiką.

Reklama internete ir jos blokavimas

Daugeliui žinoma, kad pagrindinis interneto žiniasklaidos pajamų šaltinis – reklama. Atsivertus bet kurį naujienų portalą, vartotojus pasitinka daugybė mirgančių reklaminių pranešimų, nuotraukų, vaizdo įrašų ir netikėtai „iššokantys“ reklamų langai. Tai ne tik erzina vartotojus, blaško jų dėmesį, sulėtina puslapio atvertimą, bet ir sukelia pavojų vartotojų saugumui: dažnai be vartotojo žinios ir sutikimo besireklamuojančios bendrovės įrašo savo slapukus vartotojų įrenginiuose ar netgi reklaminiuose pranešimuose platina kenkėjiškas programas. Siekiant to išvengti, buvo sukurtos reklamos blokavimo programos (angl. ad blockers), kurių naudojimas sparčiai populiarėja: praėjusiais metais reklamų blokavimą naudojo jau 198 milijonai vartotojų, per metus jų skaičius išaugo 41 proc.

Reklamų blokavimą siūlo visų interneto naršyklių įskiepiai (angl. plug-ins), kurie sudaro galimybę blokuoti paveikslėlių, vaizdo ir garso įrašų atsisiuntimą bei netikėtai „iššokančius“ puslapius. Tai taip pat gali būti daroma naudojant specialias filtravimo ar antivirusines programas.

Savaime suprantama, kad tai labai nepatinka internetinės žiniasklaidos tinklalapių valdytojams, kadangi, jų teigimu, mažėja už reklamą gaunamos pajamos. Dėl šios priežasties kai kurie tinklalapių valdytojai savo tinklalapiuose įdiegė technines priemones, padedančias susekti, ar vartotojas naudoja reklamų blokavimą, ir neleidžiančias pasiekti tinklalapio turinio tol, kol nebus išjungtas reklamos blokavimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje naujienų portalas  15min.lt paskelbė ketinantis imtis tokių priemonių.

Susirūpinęs dėl galimo interneto vartotojų teisės į privatumo apsaugą pažeidimo, konsorciumo „Think Privacy“ įkūrėjas Alexander Hanff pradėjo kovą su tokiais tinklalapių valdytojais: jo įkurtame tinklalapyje galima pranešti apie interneto tinklalapius, kurie „netoleruoja“ reklamų blokavimo. A. Hanff teigimu, šie duomenys padės kreipiantis į teismą dėl neteisėto tinklalapių valdytojų elgesio.

Jo susirūpinimui pritaria ir Europos Komisija, kuri paaiškino, jog tinklalapių valdytojų naudojamos priemonės, susekančios reklamų blokavimo programų naudojimą, turi būti naudojamos Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių 5.3 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. vartotojai turi būti aiškiai ir išsamiai informuojami apie tokių priemonių naudojimą ir tam turi duoti savo sutikimą. Tikėtina, kad netrukus kilsiantis teisinis ginčas dėl šios situacijos sulauks nemažo atgarsio ir turės didelės įtakos interneto vartotojų teisių apsaugai bei tinklalapių valdytojų veiklai.

Šis straipsnis yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto rengiamos straipsnių serijos „Skaitmeninės teisės“ dalis. Prie serijos galite prisidėti ir jūs, atsiųsdami savo pageidavimus ar klausimus dėl naujų jus dominančių temų el. paštu skaitmeninesteises@gmail.com.

Manoteisės.lt

Kaip jaučiasi pareigūnas, visą darbo dieną praleidžiantis izoliacijoje? Kas verda darbuotojo, nuolat susiduriančio su specifinių poreikių turinčiais žmonėmis, galvoje? Kaip padėti žmogui, susidūrusiam su mirtimi? Atsakymų į šiuos ir panašius klausimus ieško statutinėse organizacijose dirbantys psichologai.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gegužės 26 d. organizuoja praktinę konferenciją „Krizių psichologija: pagalba krizę išgyvenantiems asmenims ir savižudybių prevencija statutinėse organizacijose“. Tai ilgai brandintas renginys, savotiškas atsakas į poreikį pasidalinti mintimis apie tai, kaip savo kasdieniame darbe psichologai sprendžia itin jautrias socialines problemas, ieškoti būdų dalintis gerąja patirtimi ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Konferencijoje dalyvauja statutinėse organizacijose dirbantys psichologai, mokslininkai, kiti specialistai, dirbantys psichologinių krizių valdymo srityje.

Lietuvos įkalinimo įstaigose dirba 42 psichologai specialistai. Jie konsultuoja ne tik suimtus ar nuteistus asmenis, bet, prireikus, ir sistemos darbuotojus.

„Pareigūnų darbas laisvės atėmimo vietų įstaigose yra priskiriamas aukštos rizikos kategorijai, ne tik dėl didelio darbo krūvio, bet ir dėl patiriamo streso bei įtampos. Numatyti visus tarnyboje galinčius pasitaikyti atvejus yra sudėtinga, o žaibiškai reaguoti ir priimti sprendimą gali tekti bet kurią minutę. Emocinį krūvį didina ir tai, kad pareigūnai darbe dažnai susiduria su neigiamomis gyvenimo pusėmis,“ – apie pareigūnų emocinę specifiką konferencijoje kalbėjo Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė.

„Šiandien Teisingumo ministerijai pavaldžioje pataisos įstaigų sistemoje dirba 24 psichologai. Tai yra didelė pagalba sistemoje dirbantiems trims tūkstančiams darbuotojų, kurie dažnai susiduria su nuteistųjų užgauliojimais ar grasinimais. Teisingumo ministerija siekia, kad šioje sistemoje dirbantys pareigūnai patirtų kuo mažiau psichologinių nepatogumų, kad ši tarnyba pataisos įstaigose būtų motyvuota ir patraukli. Mes siekiame sukurti geras profesionalaus tobulėjimo sąlygas, jau padidinome atlyginimus žemiausios grandies pareigūnams, artimiausioje ateityje atlyginimų pokyčių sulauks ir visos sistemos darbuotojai“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Pasidalinti patirtimi yra būtina statutinėse institucijose, kur su psichologines krizes išgyvenančiais asmenimis susiduriama bene dažniausiai. Sukaupta patirtis ir pagrindiniai probleminiai aspektai atsispindi konferencijos dalyvių pranešimuose, kurių kiekvienas yra aktualus, informatyvus ir suprantamas.

Statutinėse organizacijose dirbančių psichologų praktinės konferencijos jau tampa tradicija. Pernai tokį renginį organizavo krašto apsaugos struktūrų psichologai, 2014-aisiais – policijos sistemoje dirbantys psichologai.

Lietuvoje priimtas Žemės „saugiklių“ įstatymas riboja laisvo kapitalo judėjimą ir pažeidžia įsisteigimo laisvę. Dėl to Europos Komisija oficialiai prašo Lietuvos jį keisti, kitaip šaliai gresia sankcijos. Lietuvos laisvosios rinkos instituto teigimu, dalis šio įstatymo nuostatų labiausiai kenkia pačiai Lietuvai, bet to galimai prieštarauja Konstitucijai.

„EK tik patvirtina, kad Lietuvos politikų priimtas populistinis įstatymas kertasi su europietiškomis vertybėmis. Bet didžiausią žalą dėl šio įstatymo patiria būtent Lietuvos piliečiai: žemės savininkai ir ūkininkai. Draudimais dirbtinai sumažinama jų žemės kaina, sėkmingi ūkininkai negali plėstis, sudaromos kliūtys pradėti ūkininkauti naujiems. Raginame Lietuvos valdžią skubos tvarka naikinti, keisti šį įstatymą,” – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

EK pabrėžia, kad stojimo į ES sutartyje buvo numatytas pereinamasis laikotarpis per kurį žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo taisykles buvo būtina suderinti su ES teise. Lietuva, pasibaigus šiam laikotarpiui, priėmė naują Žemės „saugiklių“ įstatymą, kurio dalis nuostatų, EK nuomone, atgraso nuo tarpvalstybinių investicijų ir yra diskriminacinės.

Jei Lietuva per du mėnesius nesuderins savo nacionalinių teisės aktų su ES teise, EK svarstys kreiptis į ES Teisingumo Teismą. Be Lietuvos, EK taip pat kritikuoja Vengrijos, Latvijos, Slovakijos ir Bulgarijos teisės aktus dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo.

Birželio 11 ir 12 dienomis Vingio parke pirmą kartą rengiamas festivalis „Summerburst“ pretenduoja tapti  vienu iš  didžiausių ir brangiausių renginių mūsų šalies istorijoje.

Tik šiam festivaliui įspūdingus pasirodymus ruošia rekordinis muzikos žvaigždžių skaičius: Afrojack, Alesso, David Guetta, „Dimitri Vegas & Like Mike“, Kygo, Steve Angello ir daugelis kitų. Per 20 ryškiausių elektroninės muzikos atlikėjų ir kolektyvų, kurių honorarai viršys 1 mln. eurų sumą, gros specialiai tam Vingio parke pastatytoje didžiausioje kada nors mūsų šalyje matytoje scenoje.

Išpirkta 70% bilietų

Artėjant vasarai, įsibėgėja ir muzikos festivalių sezonas, todėl dabar yra pats geriausias metas planuoti laiką ir įsigyti bilietus. Vasarą skelbiantis „Summerburst“, kuris Vilniaus Vingio parke griaudės dvi dienas iš eilės, nėra išimtis. Pirmojo visus aukščiausius standartus atitinkančio festivalio Lietuvoje sulaukę žiūrovai laiko veltui nešvaistė – išpirkta 70% bilietų. Festivalio organizatoriai įspėja dar neapsisprendusius festivaliautojus suskubti ir įsigyti bilietą dabar, kol nevėlu.

„Pranešame, kad jau išpirkta 70% bilietų, todėl kviečiame nepraleisti progos ir laiku pasirūpinti galimybe vasarą sutikti geriausių draugų apsuptyje visų laikų didžiausiame festivalyje Lietuvoje. Taip pat, skubame dalintis naujienomis, kad įspūdingą žvaigždžių sąrašą papildė dar vienas puikus atlikėjas“, – sakė festivalio „Summerburst“ vadovas, koncertų organizatoriaus „Live Nation Lietuva“ atstovas Deividas Afarjanc.

Bilietai į festivalį „Summerburst“ platinami visose „Bilietų pasaulio“ kasose ir internetu: www.bilietupasaulis.lt

Žvaigždžių sąrašą papildė naujas atlikėjas

Per 20 garsiausių muzikos žvaigždžių į Lietuvą atgabensiančio festivalio „Summerburst“ atlikėjų sąrašą papildė dar vienas atlikėjas – estų trio „Cartoon“. Visi trys grupės nariai Joosep Jarvesaar, Ago Teppand ir Hugo-Martin Maasikas dar prieš sukurdami bendrą kolektyvą buvo gerai žinomi ne tik tėvynėje, bet ir toli už jos ribų.

J.Jarvesaar anksčiau buvo grupės „Bedwetters“ vokalistas ir lyderis, su šiuo kolektyvu pelnęs „MTV“ apdovanojimą. A.Teppand yra gerai žinomas ir apdovanojimais įvertintas prodiuseris, padėjęs įrašyti australų „5 Seconds Of Summer“, amerikiečių rokerių „Sleeping With Sirens“ ir „The Used“, pasaulinę šlovę pelniusios estų grupės „Ewert & The Two Dragons“ ir populiariosios dainininkės Kerli albumus. H.M.Maasikas yra vienas populiariausių estų elektroninės muzikos atstovų, aktyviai kuriantis ir prodiusuojantis pastaruosius penkerius metus.

Pernai debiutinį singlą „On & On“ išleidęs trio „Cartoon“ netruko išpopuliarėti. Per mažiau nei metus grupė subūrė didelį aktyvių ir lojalių gerbėjų būrį, grupės vaizdo klipai muša peržiūrų rekordus, o visi keturi iki šiol išleisti „Cartoon“ hitai Estijoje tapo hitais Nr. 1. Festivalyje „Summerburst“ grupė „Cartoon“ pasirodys sekmadienį (birželio 12 d.).

2015-2016 metų Lietuvos boulingo komandinį čempionatą laimėjo Kauno boulingo klubo „Straikas plius“ komanda „Taboo Night Club“, stipriausios šalyje titulą pelniusi jau 8 kartą iš eilės.

Reguliarųjį sezoną kauniečiai užbaigė antrojoje vietoje – pirmąją užėmė Klaipėdos „Andopas“. Vis dėlto per finalines varžybas Šiaulių „Apollo“ boulingo centre čempionai įrodė, kad ir šiais metais yra stipriausi.

Pusfinalyje „Taboo Night Club“ 10:4 nugalėjo Vilniaus „Apollo“ žaidėjus, o „Andopas“ nepaliko vilčių Kauno Jungtinio boulingo klubo ekipai „Toyota“ rezultatu 14:0.

Įtemptoje finalo kovoje rezultatu 10:4 stipresni buvo „Taboo Night Club“, turėję ilgesnį atsarginių suolelį ir platesnes taktines galimybes. Labai sėkmingai žaidė klubo legionierius, vienas stipriausių Latvijos sportininkų Arturas Levikinas, sėkmė lydėjo Edviną Skarbalių, puikiai pasirodė ir abu klubo kairiarankiai (Aidas Daniūnas ir Andrius Polikevičius), lemiamu varžybų metu sėkmingai pakeitę komandos kapitoną Liną Sasnauską ir patyrusį Kęstutį Gudauską.

„Andopo“ komandoje sėkmingai žaidusio šeimyninio dueto Žilvino ir Daivos Perminų pastangų neužteko, nors gana aukštus rezultatus demonstravo ir kiti komandos nariai Paulius Bagdonas bei Andrius Pocius.

Mažajame finale „Apollo“ 10:4 įveikė „Toyota“ ekipą ir džiaugėsi trečiąja vieta.

Lietuvos čempionams atiteko ne tik nugalėtojų taurė, bet ir 1300 eurų čekis. Vicečempionai savo sąskaitą papildė 750 eurų, trečiosios vietos laimėtojai – 500, o ketvirtorios – 350.

Laimėti vis sunkiau

Pasak jau 15 metų egizstuojančio „Straiko plius“ prezidento, „Taboo Night Club“ kapitono L. Sasnausko, iškovoti čempionų titulą jo ekipai kasmet tampa vis sunkiau.

„Klubas buvo įsteigtas 2001 m. balandžio 10 d. , o komanda dalyvauti Lietuvos boulingo lygos varžybose pradėjo 2002-2003 m. sezone. 2004 m. A lygoje užemėme 4-ąją vietą, 2005-aisiais – 3-ąją, 2006 m. – 2-ąją. 2007 m. vėl likome treti, o 2008-aisiais – vėl antri. 2009 m. pirmą kartą laimėjome čempionų titulą ir nuo to laiko niekam jo neatiduodame, – pasakojo L. Sasnauskas. – Kiekvienais metais norime iškovoti dar vieną titulą, bet niekada nesame dėl to tikri. Lietuvos boulingo žaidėjų lygis kyla ir reguliariajame sezone tampa vis sunkiau kovoti net su žemesnę vietą užimančiomis komandomis. Ypač žaidžiant jų namų aikštelėse. Tačiau finaliniame etape mūsų komandos žaidėjų teorinės žinios, koncentracija, pasitikėjimas vis dar suteikia mums reikiamą pranašumą. Šiuo metu mūsų pergales turbūt daugiausia lemia patirtis bei pasiruošimas varžyboms (treniruotės, taktika, inventorius).“

Pastaraisiais metais Lietuvos čempionų komanda vadinasi naktinių Kauno klubų vardais, tačiau jokių įdomių su tuo susijusių istorijų nėra.

„Tai tiesiog mūsų pastarųjų metų remėjai. Per visą komandos istoriją remėjai buvo ir kitokie, nesusiję su naktinėmis pramogomis“, – sakė čempionų kapitonas.

Bet kuriame sporte aukštų rezultatų siekiančios komandos ir sportininkai patiria išlaidų. Ne išimtis ir boulingo varžybų dalyviai.

„Tiesioginės komandos išlaidos per sezoną gal ir neatrodo labai didelės. Komandos biudžetą paprastai sudaro apie 2000 eurų, tačiau didelę dalį išlaidų sudaro komandos narių asmeninės investicijos į treniruotes ir inventorių. Jos tikrai nėra mažos, – dėstė L. Sasnauskas. – Profesionalūs žaidėjai per sezoną išsigręžia ir naudoja apie 50-80 boulingo kamuolių, kurių vieno kaina yra apie 200 eurų. Mes neturime tokių galimybių, todėl geriausi Lietuvos žaidėjai apsiriboja kur kas mažesniu kamuolių skaičiumi – nuo 5 iki 10.“

Geriausi pasaulio boulingo žaidėjai yra profesionalai, vien už pergales susižeriantys įspūdingas sumas. Didžiausioms žvaigždėms boulingas leido tapti milijonieriais.

Lietuviai apie tokius honorarus nesvajoja, tačiau didelei daliai mūsų žaidėjų boulingas yra daugiau nei žaidimas.

„Mes nesame profesonalūs boulingo žaidėjai, todėl  kiekvienas komandos narys žaidimui skiria tiek laiko, kiek turi galimybių ir noro. Tačiau daugeliui tai užima didelę dalį laisvalaikio, o kai kam ir daugiau nei tik laisvalaikį, – pasakojo „Taboo Night Club“ vadovas. – Be treniruočių ir varžybų Lietuvoje, dar tenka dalyvauti ir Europos reitinginiuose-komerciniuose turnyruose, atstovauti Lietuvai  Europos ir pasaulio čempionatuose, Pasaulio taurės varžybose ir t.t. Keletas mūsų komandos narių yra dar glaudžiau susiję su boulingu: dirba boulingo centre, įkūrė verslą, susijusį su boulingu, dirba treneriais ar boulingo federacijoje.“

Sugrįš į Šiaulius

Šiais metais Lietuvos boulingo komandos kovojo 3 divizionuose. B ir C lygų dalyviai taip pat išsiaiškino čempionus Šiauliuose.

B lygos laimėtojais ir kelialapio į A lygą savininkais tapo Vilniaus „Boulingo akademijos“ komanda „Biovela group“. Ji pusfinalyje 9:5 įveikė „Klaipėdos būrį-2“, o finale 10:2 palaužė „Andopą-2“. Pastarajai ekipai dėl vietos A lygoje teks kovoti papildomose pereinamosiose rungtynėse su „Straiko plius“ antrąja komanda.

Trečioji B lygos vieta atiteko Jungtinio BK komandai „Judex spauda“, mažajame finale 10:2 nugalėjusiai „Klaipėdos būrį-2“.

C lygos čempionais tapo Vilniaus Karolinos boulingo klubo komanda „Lucky strike“, aplenkusi Marijampolės „Stihl“, Kauno „Bowling Pro“ ir Ukmergės „Pietų Megrame“ ekipas. Visos šios komandos iškovojo teisę kitą sezoną dalyvauti B lygoje.

Geriausios B lygos komandos šį sezoną išsidalino 1600 eurų prizinų fondą, o C lygos – 1100.

Birželio pradžioje geriausi Lietuvos boulingo meistrai vėl susirinks Šiauliuose. Tame pačiame „Apollo“ boulingo centre birželio 4-5 dienomis vyks Lietuvos asmeninio čempionato finalai.

Projekto „Misija Sibiras’16“ organizatoriai jau ruošiasi bandomajam žygiui, kurio metu iš 70 pirmą atrankos etapą įveikusių dalyvių bus sudaryta galutinė 16 žmonių komanda, kuri jau liepos mėnesį keliaus į ekspediciją Sibire. Atrinkti dalyviai buvo paraginti ne tik krautis kuprines, bet ir įteikti dovanų Lietuvai. Likus dviem dienoms iki bandomojo žygio pradžios, organizatoriai dalijasi darbais, kuriuos nuveikė atrinkti dalyviai.

Vieni, jau galvodami apie būsimą ekspediciją, dalinosi savo įspūdžiais apie aplankytas svarbias vietas – Monika Lukoševičiūtė, sukvietusi gimnazistus į pagalbą, sutvarkė parvežtų iš Sibiro tremtinių kapus Raseiniuose, negana to, aplankė trečios klasės mokinius bei darželinukus, su kuriais kalbėjosi apie tremtį, laisvę, pilietiškumą ir gyvenimą nepriklausomoje Lietuvoje. Paulius Lukošius suskubo aplankyti memorialą, skirtą Klaipėdos politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti, kur pagerbė ir savo senelio Algimanto Petraičio atminimą. Karolina Tamašauskaitė pakabino medines žvakelių dėžutes Karmazinų pilkapyne, kad kiekvienas, čia apsilankęs, stogastulpiuose galėtų uždegti atminties žvakelę. Anot bandomojo žygio dalyvių prasminga prisiminti ir pagerbti kapus ne tik tų, kuriuos dar pamename, bet ir tų, kurie į žemę atgulė prieš tūkstantį ir daugiau metų.

Tam, kad istorija niekada nebūtų pamiršta, susibūrė keli bandomojo žygio dalyviai – Laura Deikutė, Laimis Kasperavičius, Lina Rasimaitė ir Inesa Ulichina. Jie susitiko su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktore Terese Birute Burauskaite ir perdavė surinktas savo artimųjų tremties nuotraukas į centro fondus tolesniems tyrinėjimams. Ši idėja pasirodė artima ir Sandrai Gaučiūtei, tad ji nusprendė surinkti tokią informaciją iš savo gimnazijoje besimokančių mokinių ir kolegų mokytojų. Be to, Sandra mokyklos bendruomenei planuoja surengti interaktyvų žaidimą, susijusį su tremties istorijos datomis.

Bandomojo žygio dalyviai, galvodami ir įgyvendindami dovanas Lietuvai, nestokojo išradingumo. Pavyzdžiui, Džiugilė Kersnauskaitė pagamino 500 lapelių, kuriais ragino žmones akimirkai sustoti, pamiršti slegiančius rūpesčius ir pagalvoti bei pasidžiaugti Lietuva. Juos ji dalino Vilniaus parduotuvių mašinų stovėjimo aikštelėse. Dar trys bandomojo žygio dalyvės – Indrė Janavičiūtė, Krista Sabaitytė ir Vilmantė Lukauskaitė – nusprendė paįvairinti pačių mažiausių Lietuvos piliečių dieną ir apsilankė Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Ten veiklos merginoms netrūko – kartu su vaikais žaidė lauke, pūtė ir mėtė balionus, suposi, bėgiojo, dainavo, šokinėjo, o auklėtojos turėjo galimybę šiek tiek atsipūsti. O štai Ignas Kamarauskas dar tik planuoja savo dovaną Lietuvai – šią vasarą leisis į kelionę „Misija: Baltijos kelias“, kurios metu skleis patriotines idėjas bei rinks žmonių parašus ant Lada 2107 automobilio. Grįžęs Ignas su draugais kurs trumpametražį dokumentinį filmą apie kelionės akimirkas ir Baltijos kelią, kurį išvysti galėsime visi. Egidijus Buika dalinosi savo teigiamais įspūdžiais iš 100 km žygio pėsčiomis pajūriu, o Miglė Maciulevičiūtė ir Eimantas Kovalenko – akimirkomis, kai abu net po 8-ąjį kartą tapo neatlygintinais kraujo donorais. Be galo didžiuojamės visais dalyviais ir jų dovanomis mūsų šaliai!

Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ įgyvendinamo projekto „Misija Sibiras“ metu jauni žmonės vyksta į apleistas Sibiro vietoves susitikti su dar ten tebegyvenančiais lietuvių tremtiniais ir sutvarkyti apleistas kapavietes. Nuo 2006 m. savo norą dalyvauti projekte išreiškė daugiau nei 11 000 jaunų žmonių, suorganizuota 14 ekspedicijų bei tūkstančiai pristatymų mokyklose, universitetuose, bendruomenių centruose, eksponuota šimtai jaunimo ekspedicijų fotografijų parodų, sukurti dokumentiniai filmai. Visa tai prisidėjo prie jaunosios kartos pilietiškumo bei didžiavimosi savo valstybe jausmo ugdymo.

Saldumynų asortimentas iš skirtingų pasaulio šalių prekybos centruose dažnam apsuka galvą ir stipriai palengvina piniginę. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija rodo, kad Lietuvoje prekiaujamuose  saldumynuose naudojama apie 40 skirtingų priedų, o beveik visuose gaminiuose randama pavojingų dažiklių.

Tokie VMVT tarnybos atliekami saldumynų rizikos vertinimai, kurių metu nagrinėjami visi saldumynai, išskyrus šokoladinius saldumynus bei konditerijos gaminius, priverčia dar kartą atkreipti dėmesį į per didelį cukraus naudojimo kiekį ir jo sukeliamas ligas.

Saldūs, daug cukraus turintys produktai yra maisto pasirinkimo piramidės viršūnėje, o tai reiškia, kad šiuos maisto produktus reikia vartoti retai. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad iš cukraus būtų gaunama ne daugiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energijos.  Sveikam suaugusiam žmogui cukraus riba per dieną yra 25 gramai – t.y. 6 šaukšteliai.

„Visiems gerai žinoma, jog pagrindinis energijos šaltinis yra angliavandeniai. Visgi, cukrus priklauso paprastųjų angliavandenių grupei, kuri sukuria trumpalaikį energijos antplūdį, o per didelis kiekis skatina nutukimą. Todėl reikia rinktis sudėtinius angliavandenius. Saldumynai greitai susivirškina ir vėl greitai norima valgyti. Gaila, kad daug žmonių, galvodami apie viršsvorį, susimąsto tik apie estetinį vaizdą. Daug svarbiau tai, kad viršsvoris – pavojingas mūsų sveikatai“, – teigė mitybos specialistė Eglė Vasiliauskaitė.

Norint gauti ne trumpalaikį energijos antplūdį vertėtų rinktis sudėtinius angliavandenius – polisacharidus. E. Vasiliauskaitės teigimu, daug polisacharidų turintys produktai yra vieni svarbiausių kasdieniame mitybos racione. Šių angliavandenių galima rasti riešutuose, saulėgrąžose, džiovintose figose, kurios suteikia energijos ir yra naudingos mūsų organizmui.

Dažnas saldumynų vartojimas kenkia tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatai. Cukraus vartojimas laikomas dantų ėduonies rizikos veiksniu, ypač jei burnos ertmės higiena yra bloga. Nutukimas yra širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, cukrinio diabeto ir kitų ligų rizikos veiksnys. Valgant daug cukraus ir riebalų slopinama imuninė sistema, todėl lengviau susergama.

„Visiškai atsisakyti saldumynų nereikia, tiesiog vartokite jų mažiau ir tik tam tikromis progomis. Iš patirties žinau, kad žmonės dažniausiai „paslysta” renkantis užkandžius, kai vietoj vaisių, varškės ar riešutų pirmenybę teikia kaloringiems pyragaičiams ar šokoladiniams batonėliams. Rekomenduojama užkandžių mišinius iš mėgstamų džiovintų vaisių ir riešutų pasigaminti patiems, o jei trūksta laiko, patogu vartoti specialiai paruoštus mišinius ar trapučius“, – ką rinktis užkandžiams patarė mitybos specialistė.

Pasak E. Vasiliauskaitės, asmenys, siekiantys prieš vasarą greitai patobulinti savo kūno linijas, turėtų pirmiausia rinktis ne varginančias treniruotes, o peržiūrėti savo mitybos racioną: išmesti visus saldžius, kaloringus užkandžius bei cukraus kupinus gazuotus gėrimus.

„Kalbant apie lyderius negalima užmiršti ir pasekėjų. Būtent nuo jų priklauso, kokie vadovavimo metodai bus efektyvūs“, – sako psichologas Johnas Christopheris iš Brenau universiteto (JAV), Kauno technologijos universiteto (KTU) studentams skaitęs paskaitas apie lyderystę.

Mokslininko teigimu, charizma yra ne kas kita, kaip gebėjimas valdyti ir suprasti emocijas, o, paklaustas, ar lyderiais gimstama, organizacijų psichologijos ekspertas atsako lakoniškai: „Tai – mitas“. Kaip rodo tyrimai, lyderystė yra įgūdžių, kurių galima išmokti, rinkinys.

Paskaitas KTU skaitęs J. Christopheris mano, jog lietuviai studentai yra aktyvūs ir žingeidūs – jie klausinėjo net apie JAV prezidento rinkimus.

„Esu keliavęs po Europą ir anksčiau, tačiau pirmąkart atvykau čia darbo reikalais. Tai – labai įdomu, kaip ir pirmą kartą apsilankyti Lietuvoje“, – džiaugiasi J. Christopheris. Lankydamasis KTU, JAV universiteto mokslininkas aptarė ir glaudesnio bendradarbiavimo gaires. Planuose – abiejų universitetų studentų ir dėstytojų vizitai, bendros paskaitos internetu ir, galbūt, jungtinės studijos.

Ne tas geras vadovas, kuris gerai išmano specialybę

„Jeigu yra grupė žmonių, kuriai reikia atlikti užduotį, joje visada atsiras lyderis. Tai – natūralus procesas. Tačiau formaliose organizacijose lyderis yra paskiriamas aukštesnės vadovybės, o ne iškyla natūraliai. Štai tada ir prisireikia mokytis lyderystės įgūdžių“, – aiškina psichologas J. Christopheris.

Pasak jo, dažniausiai karjeros pradžioje žmogų pastebi ir jam aukštesnes pareigas pasiūlo dėl to, jog šis moka puikiai ir techniškai atlikti darbą. Kopiant karjeros laiptais aukščiau, techninių įgūdžių reikia vis mažiau ir vis daugiau – vadinamųjų „minkštųjų“, bendravimo, emocinių gebėjimų.

„Lyderis turi turėti puikius administracinius gebėjimus, tai yra mokėti skirstyti darbus ir tvarkyti dokumentus, jis turi turėti aukštus kognityvinius gebėjimus, tai yra – užsiimti strateginiu planavimu. Tačiau svarbiausieji yra vadinamieji emociniai gebėjimai, tai, ką šiandien madinga vadinti emociniu intelektu“, – teigia JAV universiteto mokslininkas.

Ne visi lyderiai turi progą

Charizmatiniai lyderiai, apie kuriuos kalbama garsiai ir su tam tikra nuostaba, pasak psichologo, tiesiog moka ir suprasti kitus, ir valdyti savo emocijas.

„Jeigu eini susitikti su žmonėmis, kurie myli savo darbą, džiaugiasi jį dirbdami, nekalbėsi apie procesus, taisyklių laikymąsi ir panašius dalykus. Tas pats galioja ir kalbant su žmonėmis, kuriems visų pirma rūpi taisyklės ir nuostatos“, – sako J. Christopheris.

Pasako jo, charizmatiniai lyderiai geba taikytis prie pasekėjų, geba atrasti būdą susisieti su daugeliu žmonių. Kita vertus, lyderiai gali turėti potencialą būti didžiais ir charizmatiškais, tačiau jeigu situacija nereikalauja iš lyderio jo geriausiųjų savybių, jos neatsiskleis.

„Barackas Obama – puikus lyderis. Jo inauguracijos kalba, kurioje skambėjo žodžiai „Taip, mes galim“ ir kurioje jis pabrėžė, kad tik Amerikoje galėjo tiek pasiekti, yra puikus pavyzdys, kaip galima perduoti asmeninę žinutę daugeliui žmonių. Tačiau mes gyvename ne pasaulinio karo, didžiosios depresijos ar šaltojo karo laikais, todėl B. Obama neturėjo progos tapti didžiu prezidentu, tokiu kaip R. Reaganas ar J. F. Kennedis“, – mano organizacijų psichologas.

Nuo charizmos iki manipuliacijų – vienas žingsnis

Charizmatiniai lyderiai neretai kaltinami tuo, kad turi tik charizmą, bet neturi strategijos. Pasak J. Christopherio, tai – atvejai, kai lyderystės įgūdžiai naudojami manipuliacijoms. Liūdnai pagarsėjęs tokio tipo charizmatinis lyderis buvo Adolfas Hitleris.

„Naudojant lyderystės įgūdžius manipuliacijoms, tam tikros grupės žmonių patraukiamos savo pusėn kitų grupių sąskaita. Nenorėčiau lyginti Donaldo Trumpo su A. Hitleriu, tačiau būtent tą jis daro – sako, jog imigrantai iš Meksikos yra nusikaltėliai, tuo sukiršindamas skirtingas žmonių grupes“, – aiškina psichologas.

Vien charizmos neužtenka. Jei lyderis negali pagrįsti savo teiginių, jeigu nesilaiko duotų pažadų, anksčiau ar vėliau jis netenka pasekėjų. Pasak J. Christopherio, toks likimas laukia D. Trumpo, kuris jau keičia savo retoriką ir atsisako kai kurių savo radikalių teiginių.

Protingiems žmonėms vadovų nereikia

„Lyderio neįmanoma vertinti, jei nežinai, kas jo pasekėjai“, – teigia J. Christopheris. Jis įvardija situacijas, kuriose lyderis nereikalingas. Viena iš tokių – vadovavimas organizacijai, kurioje dirba aukšto intelekto žmonės, pavyzdžiui, akademinei įstaigai.

„Universitetų finansai turi būti valdomi kaip įmonių, nes jos turi būti tvarios. Kita vertus, jose dirba žmonės, kurie yra labai motyvuoti siekti rezultatų ir turi labai aukštą intelektą, todėl vadovavimas jiems turėtų apsiriboti gairių nustatymu, kad visi siektų to paties tikslo“, – aiškina psichologas.

Sudėtinga universitetams vadovauti ir dėl jų daugialypės veiklos: čia per dieną gali pabūti ir koncerte, ir paskaitoje, ir sporto varžybose. Jų kuriamas produktas – žinios – yra toks įvairiapusis, kad pats aukščiausias vadovas negali ir neturi gilintis į pačias smulkiausias detales, tačiau kiekvienas, vykdantis bet kurią veiklą, turi laikytis pagrindinės strateginės linijos.

„Esu dirbęs įmonėje, kuri turėjo 90 tūkstančių darbuotojų, bet kūrė tik 20 produktų. Vadovaujant verslui kur kas lengviau valdyti visus procesus, kur kas lengviau koncentruoti pastangas“, – mano psichologas.

Universitetų pokyčiai – neišvengiami

Vertindamas prasidedančius KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto integracijos procesus, sinergiją su ISM Ekonomikos ir verslo universitetu, J. Christopheris teigė, jog tai – didžiulis iššūkis ir svarbūs pokyčiai visoms organizacijoms.

Tyrimai rodo, jog tai, kaip organizacijos priima pokyčius, priklauso ir nuo jų kultūros. Pasak amerikiečio psichologo, mažiausiai lanksčios yra finansinės organizacijos, o pačios lanksčiausios – technologinės, nes inovacijos yra jų sėkmės variklis.

„Lietuva, kaip šalis, stipriai keičiasi ir pokyčiai neišvengiami visose srityse. Todėl natūralu, kad turi keistis universitetai. Šis procesas konkrečių įstaigų darbuotojams nėra lengvas, tačiau pokyčiai, kurie neiššaukia jokios reakcijos, greičiausiai yra visiškai nereikšmingi“, – įsitikinęs Brenau universiteto psochologas.

Lietuvos buhalterių bendruomenė piktinasi Vyriausybės nustatyta tvarka, reikalaujančia įgyti profesines žinias patvirtinančias tarptautines akreditacijas. Tačiau Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Apskaitos katedros atstovai sako, kad nors toks nepasitenkinimas dėl tam tikrų priežasčių yra pagrįstas, tačiau teigia, kad apskaitos profesionalas šiandien privalo išmanyti daugiau nei nacionalinius reglamentus bei atitikti aukščiausius standartus.

Jau 2015 metais Lietuvos buhalterių reikalavimas atšaukti visuotinį vyriausiųjų apskaitininkų egzaminavimą buvo patenkintas. Tačiau neramumai tarp šios srities specialistų dar nesibaigė. Praėjusią savaitę viešai Lietuvos buhalteriams išplatintame laiške „Kaip Finansų ministerija pasiuntė buhalterius žibučių ieškoti“ raginama keisti dabartinį Buhalterinės apskaitos įstatymą, nustatantį, kad buhalteriu profesionalu gali būti asmuo, kurio profesinių žinių dėl Verslo apskaitos standartų (VAS) taikymo niekas nepatikrino, tačiau patikrintos kitos ES šalies mokestinės, teisės ir apskaitos aktų taikymo žinios bei kuris privalo būti asociacijos, kuri yra JAV registruotos Tarptautinės buhalterių federacijos (IFAC) narė (-ys). Laiško autorių nuomone, šis įstatymas egzaminavimą padaro dar sudėtingesniu.

Pokyčiai baugina, bet yra reikalingi

KTU EVF Apskaitos katedros docentė Alfreda Šapkauskienė sako, kad šių specialistų bendruomenės nepasitenkinimas iš dalies pateisinamas, tačiau globalizacijos mastas reikalauja, kad apskaitos profesionalas mąstytų kur kas plačiau.

„Pasipriešinimas visiškai suprantamas, nes pokyčiai bei aukštesni standartai iš pradžių verčia nerimauti. Be to, informacija, pateikiama dėl apskaitos profesionalo vardo suteikimo, buvo vilkinama, keičiama bei nepakankamai iškomunikuota visuomenei“, – sako A. Šapkauskienė.

Ekspertės nuomone, gana didelė problema yra ir vyraujantis nepakankamas supratimas kas yra laiške minima IFAC organizacija.

„Tai ne „tik JAV registruota asociacija“, bet didžiausia pasaulyje organizacija, vienijanti apie 3 milijonus apskaitos praktikų, auditorių, švietimo bei apskaitos reglamentavimo atstovų iš daugiau nei 175 profesinių organizacijų bei daugiau nei 130 pasaulio šalių. Tai, kad Lietuvos auditorių rūmai (LAR) yra IFAC narė rodo jos pasaulinį pripažinimą, tačiau LAR ilgą laiką vienijo tik audito profesijos atstovus, tad įsigaliojus šiam įstatymui LAR veikla turėtų plėstis“, – patikslina A. Šapkauskienė.

Anot docentės, apskaitos profesionalas turėtų suprasti daugiau nei nacionalinius reglamentus. To reikalauja šiandieninis globalizacijos mastas, kai dauguma įmonių vykdo su užsienio šalimis susijusią veiklą. Be to, Lietuvos Verslo apskaitos standartai buvo sukurti Tarptautinių apskaitos standartų pagrindu, todėl labai daug skirtumų juose ir nėra.

„Lietuva nėra izoliuota ir nors pasaulyje nerastume dviejų šalių kurios turėtų identiškas apskaitos sistemas, tačiau spartaus apskaitos harmonizavimo ir konvergencijos proceso rezultatas – skirtumai tarp šalių ne didėja, bet nuolat sparčiai mažėja. Pavyzdžiui, šiandien pasaulinių apskaitos standartų plitimą viešai remia daugelis tarptautinių organizacijų, įskaitant G20, Pasaulio banką, Tarptautinį valiutos fondą, Bazelio komitetą, IOSCO, ir IFAC, o Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus reikalauja ar leidžia taikyti ne mažiau nei 133 pasaulio šalys, iš jų Mažų ir visuotinių įmonių tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą reikalauja ar leidžia taikyti 80 šalių, 11 šalių svarsto“, – aiškina A. Šapkauskienė.

KTU archyvo nuotr.

Reikia kelti ir profesijos prestižą

Tam, kad apskaitininkai, norėdami įgyti tarptautinę kvalifikaciją, neprivalo, kaip teigiama laiške, vykti į JAV. Jau kelerius metus Lietuvoje, KTU veikia ACCA egzaminavimo centras, be to, nuo šių metų atsirado ir papildoma galimybė dar sumažinti šios kvalifikacijos įgijimo išlaidas.

„KTU Apskaitos bakalauro bei Apskaitos ir audito magistrantūros programos užtikrina naujausias apskaitos, audito ir mokesčių žinias sėkmingam integravimuisi į darbo rinką nacionalinėse ir tarptautinėse įmonėse. Kompetencijos ir žinios, reikalingos tvarkyti Lietuvos įmonių finansinę ir mokestinę apskaitą pagal Lietuvos teisės aktus, yra kaip savaime suprantamos šiose programose. Dar daugiau, programos atitinka tarptautinio lygio apskaitos ir audito programoms keliamus reikalavimus ir užtikrina net ir apskaitos profesionalui reikalingas kompetencijas. ACCA akreditacija, t. y. užskaitomi egzaminai, yra pridėtinė vertė, prie KTU diplomo“, – primena KTU EVF Apskaitos katedros docentė,  Apskaitos studijų krypties programų vadovė Lina Klovienė.

Pasak jos, svarbiausia yra pagal tarptautinius standartus perengtose studijų programose įgyjamos kompetencijos, kurios svarbios ir reikalingos dirbantiems nacionalinėse ir/ar tarptautinėse įmonėse. Taip formuojamas ir apskaitininko profesionalo lygis ir šios profesijos prestižas Lietuvoje.

Naujausias „Elvyra Design“ įkūrėjos Elvyros Monginienės kūrinys – papuošalas veidui, tapo tikra sensacija Dubajuje. Grožybes, kurtas iš Swarovski kristalų, karoliukų ir kitų detalių, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) gyvenančios damos išpirko per kelias valandas.

„Tokio susidomėjimo tikrai nesitikėjome, todėl nesigirsiu, kad į Dubajų išsiuntėme šimtus veido aksesuarų. Tai būtų netiesa. Tačiau antrasis siuntinys į JAE bus tikrai gausesnis“, – patikino papuošalų kūrėja.

Dubajuje populiarumo sulaukė ir „Elvyra Design“ auskarai, apyrankės, delninės, sagės, diržai.

Monginienė neabeja, jog Lietuvoje taip pat atsiras merginų, atkreipsiančių dėmesį į stilingus veido aksesuarus.

„Naujausias mano kūrinys išryškina vieną seksualiausių moters vietų – akis“, – apie daugiau nei kilogramą sveriantį papuošalą pasakojo pašnekovė, su šypsena pridurdama, kad grožis turi svorį.

Aksesuarą veidui fotosesijoje pristatė kaunietė Kristina, atrinkta iš 600 „Elvyra Design“ modeliais norinčių tapti merginų, anketas atsiuntusių pagal internete paskelbtą iniciatyvą.

„Jos šūkis buvo skatinantis pačiai savyje atrasti grožį ir neabejoti, kad tam, jog taptum foto modeliu, nereikia nei ypatingų kūno apimčių, nei mokėti vaikščioti su aukštakulniais“, – sakė autorė.

Pasak E. Monginienės, naujausi aksesuarai – tai antrasis jos kompanijos eksperimentas po itin išpopuliarėjusių diržų, segamų ne per juosmenį, bet per pečius. Autorė neslėpė, jog intensyviai ieško vis kitokių kūrybos išraiškų, kurios ne tik atskleistų moters grožį, bet ir taptų sunkiai įveikiamos kopijuotojoms. Būtent darbų išskirtinumas, E. Monginienės įsitikinimu, padeda užkariauti ir užsienio įžymybių dėmesį. „Elvyra Design“ kurtais aksesuarais puošiasi ir labdaros misijų iniciatorius iš Belgijos Alexandre Bodart Pinto, televizijos žvaigždė Sasha Yroslavsev, NBA komandos „Atlanta Dream“ centro pozicijoje žaidusi baltarusė Yelena Leuchanka bei jos kraštietė, patenkanti į geriausių pasaulio tenisininkių šimtuką, Olga Barabanschikova.

Savo papuošalų dėžutėse E. Monginienės kurtų gėrybių turi ir Kristina Ivanova, Natalija Bunkė, Aleksandras Vasiljevas, Kristina Kaikarienė, Inga Budrienė, Jurgita Paškevičiūtė, Shorena, Eimutis Kovoščiauskas, Gintarė Songailė ir daugybė kitų žinomų Lietuvos žmonių.

Neseniai „Elvyra Design“ darbai demonstruoti Minsko mados savaitėje ir itin prabangiame renginyje Londone „Prestige Yacht@Jet Catwalk show“. Pastarajame jie buvo pristatyti kartu su dizainerės Sonatos Rapalytės kurtais apatiniais.

Organizatorių archyvo nuotr.

Taip, aš jums papasakosiu apie meilę, apie kiną, apie istoriją, kuri verta kino, apie kiną, kuris vertas meilės, apie jausmus ir įvykius, apie tai, kaip tikrovė atrodo lyg iš filmo, o filmas – tėra tikrovės atspindys. Ir apie vyrą, kuris atidavė viską dėl savo meilės. Ir apie moterį, kuri mylėjo – net nepaisant to, kad gyvenimas buvo virtęs tikra katastrofa.

Smurtaujantis tėvas, suluošinęs jos seserį, vėliau – prievartautojas dėdė, košmariškas gyvenimas Irane, emigracija į Prancūziją, siautėjančios gaujos imigrantų kvartale, o sulaukus 14 – ir vėl išprievartavimas, negana to dar ir grupinis. Emma Arbabzadeh (kiti žiniasklaidoje minimi vardai – Yalda ir Sorour) patyrė tiek traumų, kad bandė nusižudyti. Sunku suprasti, kaip ji išgyveno. Realiai sunku suprasti.

Emma bandė išgyventi, kad ir koks košmariškas buvo pasaulis, kuriame ji buvo. Bandė būti stipri, stipresnė už tuos, kas prieš ją smurtavo. Gal dėl to ji ir pakliuvo į klaikią jaunų nusikaltėlių gaują, pasivadinusią „Le gang des barbares“ („barbarų gauja“). Gal dėl to ir buvo tas nusikaltimas, kuris visai Prancūzijai sukėlė šoką – vos 17 metų mergina įviliojo į spąstus niekuo neypatingą, irgi skurdžiai gyvenusį žydų jaunuolį Ilan Halimi – mobilių telefonų pardavėją, su kuriuo susipažino parduotuvėje, o paskui kartą nuėjo į kavinę.

O dar po kelerių metų kilo kita istorija – tokia, kuria sunku net patikėti. Meilės istorija, kurioje buvo Emma Arbabzadeh ir Florent Gonçalves. Meilės istorija, kuri Prancūziją sukrėtė gal net labiau, nei Ilan Halimi žmogžudystė. Istorija, kuri tiesiog tokia, kokia buvo.

Meilės istorija, apie kurią sukurtas kino filmas – „Éperdument“ (Lietuvoje rodomas kaip „Išdavystė“). Tai meilės istorija, kurios kontekstus aš jums papasakosiu. Ir netgi paspoilinsiu filmo siužetą taip, kad po to jums jį žiūrėti bus dar kelis kartus įdomiau, nei nepaspoilinus. Juoba kad Prancūzijoje, kur filmas buvo pastatytas, visa istorija buvo ir taip visiems žinoma – o būtent apie tokius žiūrovus pirmiausiai ir buvo galvojama, statant tą filmą. Žodžiu, skaitykite toliau ir kai žiūrėsite filmą, bus dvigubai daugiau wow.

Barbarų gauja ir nusikaltimas

Barbarų gaujos vadas, anoksai Youssouf Fofana, buvo prisifantazavęs apie pasaulinius žydų sąmokslus ir tai, kokie visi žydai turtingi. Fantasmagoriški kliedesiai virto absurdiškais, bet klaikiais veiksmais. Planas buvo paprastas – pagrobti kokį nors žydą, o paskui gauti išpirką, nes visvien gi pasaulinis žydų sąmokslas, taigi – jie turi pinigų neribotai.

Į spąstus pasirinktą auką įviliojo ta pati Emma Arbabzadeh – pirma susipažino su Ilan Halimi, paskui pasiūlė nuvažiuoti kažkur pas ją, į priemiesčius, o ten jaunuolis ir pakliuvo į spąstus. Paskui buvo 24 dienos kankinimų, reikalavimai Ilan Halimi šeimai, kad ši sumokėtų 450 tūkstančių eurų, ilgainiui nukritę iki 5000 (tai, beje, irgi daug ką sako apie tos gaujos durnumą). Deja, Ilan Halimi šeima gyveno labai skurdžiai, tad net ir tiek pinigų surinkti nesugebėjo.

Mirštantis Ilan Halimi buvo surastas netoli kažkokios geležinkelio stoties – surištas virvėmis ir nukankintas. Gauja jį degino cigaretėmis, rūgštimi, benzinu, spardė, visą tą laiką jaunuolio galva buvo apklijuota lipnia juosta – palikta tik skylė burnai, kad galėtų kvėpuoti. Ir visa tai truko 24 dienas. Daugiausiai sužalojimų buvo lytinių organų srityje. Ilan Halimi mirė bevežamas į ligoninę.

Tyrimas ir teismo procesas tęsėsi kelerius metus – nuo 2006 iki 2009, teisiami buvo 27 gaujos nariai. Paryžiuje vyko demonstracijos prieš antisemitizmą, kuriose dalyvavo ir musulmonų organizacijos, ir žymiausi politikai – įskaitant François Hollande bei Nicolas Sarkozy. Didžiausiame iš protestų dalyvavo apie 100-200 tūkstančių žmonių. Gauja buvo susodinta. Emma gavo 9 metus. Dar belaukdama teismo nuosprendžio, kelis kartus bandė nusižudyti.

O paskui prasidėjo visa meilės istorija, apie kurią ir buvo pastatytas filmas.

Meilė akla

Florent Gonçalves buvo tiesiog kalėjimo viršininkas. Šeima, dukrelė, lyg ir laimingas gyvenimas, darbas kalėjime. O paskui – įkalinta mergina, kuri buvo aiškiai nelaiminga, nežinanti ką daryti, bet kartu bandanti išgyventi kalėjimo sąlygomis. Keistai stipri, keistai bandanti kabintis už gyvenimo, keistai bandanti tikėti ateitimi.

Ir buvo Florent Gonçalves bandymas jai padėti, tieisog žmogiška šiluma. Šiluma, kuri augo, nors jai augti nebuvo iš kur. Šiluma, kuri virto meile. Ir jos meilė jam. Skausmas, negalėjimas ir beprotybė. Noras gyventi, noras būti laimingais, kad ir kaip tai būtų neįmanoma. Beviltiškumas ir tikėjimas.

Pirmą kartą jie vienas kitą pamatė per kalėjime vykusią madų demonstraciją – Emma Arbabzadeh buvo modelis. Paskui praėjo metai, o tada Emma pasiprašė pas kalėjimo viršininką į pokalbį. Artėjo teismas ir ji norėjo sužinoti, kas jos laukia.

Florent Gonçalves matė, kokį košmarišką gyvenimą patyrė Emma. Bandė jai kažkaip pagelbėti, kad ir kiek nedaug tegalima padėti žmogui, esančiam kalėjime. Surado jai užsiėmimą – kompiuteriu rengti maisto produktų užsakymus. Kažkiek bendraudavo. Vieną dieną Emma jam davė raštelį. Jame ji rašė apie tai, kad jį myli, nors ir supranta, kad nieko nebus. Florent Gonçalves kažkaip užsikabino – jos žodžiuose tiesiog pamatė daugybę jausmų ir nuoširdumo. Užsikabino ir suprato, kad irgi jaučia jai jausmus. Jausmus mergaitei, kuri nori gyventi, kuri įsivėlusi į košmarą, kuri nežino, ką daryti.

Po kelių dienų prasidėjo romanas – Florent irgi prisipažino jai, kad myli. Paskui – bendravimas kalėjime, matantis vos kartą per savaitę. Ir daugybė susirašinėjimų, pokalbių apie jausmus, apie ateitį, apie svajones. Emma prisipažino kalėjimo viršininkui, kad turi nelegaliai įsigytą telefoną, o kai prarado SIM kortelę, jis jai nupirko naują. Ta kortelė paskui tapo pagrindiniu įrodymu byloje dėl meilės.

2011 metais Florent Gonçalves buvo suimtas. Paaiškėjo, kad apie ryšius pranešė pora kitų kalinių ir vienas iš prižiūrėtojų. Teisėsaugai nustačius, kad SIM kortelę pirko patsai Florent Gonçalves, savo paties vardu, buvo pradėtas sekti susirašinėjimas – paaiškėjo, kad per vieną mėnesį jie vienas kitam parašė 26 tūkstančius SMS žinučių.

Teismas kalėjimo viršininką nuteisė. Florent Gonçalves pasiaukojo tam, kad dėl visko neliktų kalta Emma.

Dabartis

Kadangi Emma Arbabzadeh išėjo iš kalėjimo anksčiau laiko, dar 2012, jie pabandė gyventi kartu. Nelabai pavyko – kad ir kaip mylėjo, kad ir kiek skausmo iškentė, kad ir kaip aukojosi, jie buvo tiesiog pernelyg skirtingi – Florent man sakė, kad tiesiog per daug sudėtinga viską paaiškinti. Kartais sunku suprasti, kodėl taip būna. Tiesiog taip būna. Kita vertus, jis iki šiol puikiai sutaria su savo dukra ir jos mama.

Ne taip seniai Florent Gonçalves parašė knygą apie savo meilę, o šiemet pagal ją buvo Prancūzijoje pastatytas filmas – „Éperdument“ (lietuviškai rodomas kaip „Išdavystė“, angliškai – „Down by Love“). Šiuo metu jis rodomas kino teatruose – patariu nueiti, nes tai tikrai bus vienas geriausių filmų šiais metais. Beje, Florent sako, kad jam netgi keista, kad jis rodomas ir Lietuvoje.

Pagrindiniai aktoriai filme – Adèle Exarchopoulos (nuteistoji Anna Amari arba Emma Arbabzadeh), Guillaume Gallienne (kalėjimo viršininkas Jean Firmino arba Florent Gonçalves), Stéphanie Cléau (kalėjimo viršininko žmona Elise Firmino). Režisierius – Pierre Godeau. Filmavimas – Muriel Cravatte. Scenarijaus autoriai – Pierre Godeau, Catherine Siguret ir, žinoma, patsai Florent Gonçalves. Vaidyba puiki, jausmų begalė, o nuoširdumo, meilės ir skausmo – lygiai tiek, kiek išties reikia, norint parodyti tokią neįtikėtiną istoriją.

Man tokios istorijos kelia kažkokį virpulį viduje. Jos tokios nesuvokiamos, jose tiek jausmų. Kai aš paklausiau Florent Gonçalves, ar jis, prisimindamas viską, ką pergyveno, norėtų dar kartą tą patį patirti, jis atsakė, kad be jokių abejonių taip, tik išvengdamas tų klaidų, dėl kurių visą meilę nutraukė policija.  Bendrai imant, didžiausia klaida buvo perteklinis pasitikėjimas savimi, o konkrečiausia – ta SIM kortelė, per kurią policija viską susekė. Kita vertus – mes mokomės iš klaidų, o be jų gyvenimas neįmanomas.

Pats Florent sako, kad nesijaučia po tos istorijos labai pasikeitęs, negalvoja, kad kažką naujo atrado savyje, tačiau daug geriau supranta, kas yra svarbu gyvenime, o kas – ne. Svarbiausia yra sveikata ir šeima. Štai taip paprastai.

Tai tiek apie šią istoriją ir apie dabartį. Ir apie geriausią šių metų kino dramą. O kontekstą, kuris žinomas visiems prancūzams, tačiau beveik negirdėtas Lietuvoje, jau gavote – aš jums garantuoju, kad paskaitę šį straipsnį, filme pamatysite dar daugiau. Net jei paprastai nevaikštote į kiną, nueikite – jis to vertas.

Rokiškis

Nuo kito pirmadienio, birželio 6 dienos, projekto „Judėk sveikai“ gerbėjai turės galimybę sportuoti pagal vieną populiariausių pasaulyje „Nike Training Club“ (NTC) treniruočių programą, sužavėjusią daugiau nei 9 mln. žmonių visame pasaulyje. Treniruotės vyks kiekvieną pirmadienį nuo 18.30 val. S. Dariaus S. Girėno stadione.

„Džiaugiuosi, kad prie „Judėk sveikai“ projekto prisijungia vis daugiau naujų partnerių. Kartu bendradarbiaudami toliau skleisime sveikatingumo ir sporto judėjimą Kauno mieste. Jau nuo kito pirmadienio vasarą pradėsime su nauja, energinga NTC treniruočių programa“, – teigė vienas projekto „Judėk sveikai“ organizatorių Giedrius Bielskus.

Pasak G. Bielskaus, NTC treniruočių programa siūlo efektyvius ir veiksmingus pratimus, kurie yra lengvai pritaikomi įvairaus fizinio pasirengimo žmonėms.

“Šių treniruočių metu dirbama su savo kūno svoriu. Kaskart siūloma vis kitokia treniruotė, kaskart dirbama su skirtingomis raumenų grupėmis”, – pabrėžė G. Bielskus.

NTC treniruotes ves profesionalūs treneriai Inga Mačiulytė ir Kęstutis Žukas. Jie pakeis iki šiol pirmadienio treniruotes vedusius “My Hero” atstovus.

„Kuriam laikui pasitraukiame iš projekto „Judėk sveikai“. Su visa komanda labai džiaugiamės, kad galėjome pabūti su tiek daug žmonių ir pamatyti tiek daug šypsenų“, – kalbėjo „MyHero“ treneris Ignas Dombrauskis.

NTC treniruočių programa sukurta remiantis funkcinių treniruočių pagrindu. Pasaulinio lygio atletų treniruotės įkvėpė NIKE pagrindinius vedančius trenerius ir fitneso ekspertus sukurti šią programą. Daugiau nei 9 milijonai pasaulio gyventojų 155 šalyse naudoja NTC treniruočių programą.

Visuomenininkų inicijuotas projektas „Judėk sveikai“ į Kauną sugrįžo praėjusių metų lapkritį ir netruko sulaukti didžiulio populiarumo. Kiekvienoje treniruotėje sportuoja po kelis šimtus kauniečių, prižiūrimų profesionalių trenerių. Nemokamos treniruotės vyksta S. Dariaus S. Girėno stadione kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 18.30 val. ir penktadieniais nuo 18 val. Senjorams skirtos treniruotės vyksta antradieniais nuo 10.00 val. Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos stadione (Šarkuvos g. 28) ir ketvirtadieniais nuo 10 val. prie Panemunės paplūdimio (A. Smetonos alėja 4). Daugiau informacijos – judeksveikai.kaunas.lt

Kauno technologijos universiteto (KTU) specialistai Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ padės rengti galimybių studijas. Sutartį dėl konsultacinių paslaugų teikimo gegužės 25 d. pasirašė KTU rektorius Petras Baršauskas ir „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Iki šių metų pabaigos KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) mokslininkai padės „Litgrid“ inžinieriams atlikti kelias su elektros sistemos veikimu ir valdymu susijusias studijas, bei, pasitelkę kolegas iš Talino technikos universiteto, kurs elektros rinkos ir sistemos modelius. Pagal sutartį, ekspertai įsipareigojo suteikti iki 2 tūkst. konsultacijų valandų. Vienas pirmųjų mokslininkų darbų bus kartu su „Litgrid“ specialistais modeliuoti bendrą Baltijos šalių elektros balansavimo rinką.

„Jau ne vienerius metus besitęsianti KTU ir „Litgrid“ partnerystė nuosekliai vystosi ir gilėja, kurdama terpę bendrai studentų, tyrėjų, verslo veiklai.  Šiandien pasirašomas susitarimas – dar viena efektyviai išnaudota galimybė įveiklinti Universiteto mokslinį potencialą, pasitelkti jį sprendžiant aktualiausias energetikos sektoriaus problemas“, – teigė KTU rektorius Petras Baršauskas.

„Lietuvos elektros sistemos kaita, pokyčiai šalies ir regiono energetikos sektoriuje ir valstybės strateginiai tikslai reikalauja naujo požiūrio, kuris neišvengiamai turės reikšmės visai energetikos politikai. Mūsų tikslas – tapti energetikos kompetencijų centru Baltijos jūros regione. Džiaugiamės suteikdami galimybę mokslininkams savo žinias pritaikyti praktiškai ir tuo pačiu patys mokomės, stipriname savo įgūdžius, kurie leistų objektyviai ir tiksliai vertinti elektros sistemos pokyčius“, – sakė D. Virbickas.

„Litgrid” yra Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą. „Litgrid” įgyvendino strateginius elektros jungčių projektus, sujungusius Lietuvos ir Lenkijos bei Švedijos elektros tinklus. Šiuo metu įmonė įgyvendina šalies strateginį siekį – perorientuoti elektros sistemą sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais. Kontrolinis „Litgrid“ akcijų paketas priklauso valdančiajai bendrovei „EPSO-G“.

KTU EEF Elektros energetikos sistemų katedroje, kurios ekspertai konsultuos „Litgrid“, dirba pačią didžiausią Lietuvoje patirtį sukaupę ir itin aukštą kvalifikaciją turintys energetikos specialistai. Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jie aktyviai ir kryptingai dirbo šalies elektros energetikos sistemos kūrimo, vystymo ir plėtros srityse.

Daugiau nei du dešimtmečius Lietuvos aukštąjį mokslą kaustęs sąstingis jau artimiausiais metais turėtų baigtis, nes susiformavo pokyčiams būtina kritinė masė. Apie tai Kauno technologijos universiteto (KTU) Alumnų asociacijos diskusijoje „Lietuvos aukštojo mokslo strategija. Kokia ji?“ prabilo pripažinti ekonomistai, verslo lyderiai, akademikai – Raimondas Kuodis, Robertas Dargis, Nerijus Mačiulis, Dalius Misiūnas, Petras Baršauskas, Jurgita Petrauskienė, Arvydas Janulaitis.

Nepaisant optimizmo, ekspertai vieningai sutarė – giluminių problemų ir permainų stabdžių yra labai daug. KTU „Santakos“ slėnyje surengtos ir tiesiogiai per DELFI TV gegužės 27 d. transliuotos diskusijos dalyviai įvardino, kad ne finansai yra pagrindinė aukštojo mokslo problema, o vizijos, lyderystės nebuvimas bei iškreiptas paklausos bei pasiūlos dėsnis.

Nemažai kritikos strėlių lėkė valdžiai – trūksta politinės valios, kuri išjudintų ir paspartintų visaapimančias permainas. Taip pat vis dar baiminasi pasakyti, kad, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo R. Kuodžio žodžiais, aukštasis mokslas yra viena ūkio šakų, teikiančių paslaugą, nors ir nepaprastą.

Pokyčiai – tik laiko klausimas

„Per 26 nepriklausomybės metus mes vis dar neturime nei aiškios vizijos, nei strategijos, nei aiškaus aukštojo mokslo vystymo plano. Kai aukštasis mokslas nėra prioritetas valstybei, tai jis patenka atskirų partijų įtakon. Tačiau net ir tokioje terpėje vykdome permainas“, – teigė KTU rektorius Petras Baršauskas, skaitęs pranešimą „Misija įmanoma: lyderiaujantis ateities universitetas Lietuvoje ir ne tik“.

Aptardamas situaciją, rektorius pabrėžė, kad jau susiformavo kritinė masė žmonių akademinėje bendruomenėje, versle, žiniasklaidoje, visuomenėje, suprantančių, remiančių ir norinčių daryti pokyčius. Jo teigimu, jei apie aukštojo mokslo problematiką ir galimus sprendimus pradedama kalbėti aukšto lygio renginiuose, tokiose kaip KTU alumnų asociacijos surengta diskusija „Lietuvos aukštojo mokslo strategija. Kokia ji?“, pokytis tikrai bus, jis – tik laiko klausimas.

„Džiaugiuosi, kad esame tokiame taške, kai nebandome įrodinėti, kad viskas yra gerai, o svarstome, kurį iš tų reikalingų atlikti veiksmų mes norime padaryti pirmiausia ir kuris mums duos daugiausia naudos“, – pritarė „Lietuvos energijos“ įmonių grupės vadovas, KTU Alumnų asociacijos prezidentas D. Misiūnas.

Kalbėdamas apie vadovauti universitetams siekiančių lyderių trūkumą ir nesikeičiantį mokslo elitą, D. Misiūnas atsigręžė ir į studentus. „MOSTA tyrimo duomenimis, 54 proc. jaunuolių studijas Lietuvoje renkasi todėl, kad jos vykdomos lietuvių kalba. Tai, mano galva, yra tragedija“, – žvelgti į šiuolaikinį pasaulį plačiau ragina jaunosios lyderių kartos atstovas.

Kantrybė išseko

Žinomas ekonomistas R. Kuodis pabrėžė šalies aukštojo mokslo nuvertėjimą: „Standartų kritimas sveikatos sistemą nudreifavo į vokelius, o aukštąjį mokslą – į infliaciją“. Žmonėms nereikia prasto išsilavinimo, kai, atėjus pas darbdavį, kartais net gėdinamasi pasakyti kokią aukštąjį mokyklą baigė.

Ekonomisto įsitikinimu, daug iš 47 Lietuvoje dabar veikiančių universitetų ir kolegijų de facto neatitinka aukštosios mokyklos standartų.

Kalbėdamas apie būtinybę optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą, jis pabrėžė, kad daugelis regioninių aukštųjų mokyklų vietos valdžiai yra tarsi magnetas pritraukti pinigus iš centro. Jei jų nebūtų, nutrūktų ir finansinis srautas, todėl mokyklas ir stengiamasi žūtbūt išsaugoti.

„Reforma dar už horizonto linijos, bet, tikėkimės, jau arti jos, nes kantrybė pas visus išseko, išskyrus politikus. Reikia kažko radikaliai kito, nes jau daugiau nei dvidešimt metų iš esmės niekas nevyksta“, – sakė R. Kuodis.

Jungimasis – pasaulinė tendencija

„Nors aukštasis mokslas Lietuvoje labai populiarus, tačiau doktorantų skaičius yra labai mažas. Mažas atlyginimas, dideli dėstymo krūviai, todėl mokslininkais tapti nori nedaug jaunų žmonių“, – atkreipė dėmesį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorė Jurgita Petrauskienė.

Dar viena jos įvardinta aukštojo mokslo problema – fragmentiškumas, susmulkėjimas, pavyzdžiui, pernai priėmimas buvo vykdomas į 800 studijų programų. J. Petrauskienės teigimu, taip pat turi didėti finansavimo šaltinių pasirinkimas studentams. Dabar už studijas, jei yra finansiškai pajėgūs, dažniausiai moka tėvai, o paskolos nėra populiarios.

„Jei norime kokybinio pokyčio siekiant įgyvendinti viziją, turime pripažinti: pertvarka būtina, ji turi būti įgyvendinta per 3-5 metus, ji turi būti ne fragmentiška, o visaapimanti. Dabar sistema labai fragmentiška, dubliuojasi. Universitetų jungimasis – ne tik europinė, bet ir pasaulinė tendencija“, – pabrėžė MOSTA direktorė.

Jos įsitikinimu, aukštojo mokslo kryptį ir kokybę formuos atskaitomybės ir vertės už pinigus principai.

Pradžia – mokykloje

Diskusijos „Lietuvos aukštojo mokslo strategija. Kokia ji?“ vedėjas Aurimas Perednis Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidento R. Dargio paklausė, kokie yra vaistai sergančiai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai.

„Aukštojo mokslo bėdų šaknys slypi jau mokykloje, o toliau problema keliasi į aukštąjį mokslą. Reikėtų plačios ir rimtos diskusijos visuomenėje, dabar jos vyksta mažose grupėse. Per mažai spaudžiame politikus, juk politikui geriausia – nieko nedaryti, nes kiekvieną padarytą dalyką galima kritikuoti, todėl geriau išlaikyti tokią situaciją, kokia yra“, – sakė R. Dargis.

LPK prezidentui pritarė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis: „Negalime kalbėti apie aukštojo mokslo problemą, nekalbėdami apie tai, kas vyksta mokyklose. Aukštojo mokslo strategija negali būti izoliuota ir atskirta nuo mokyklų ir net priešmokyklinio ugdymo“.

Pasiūla – per didelė

R. Dargis paminėjo dar vieną svarbią aukštojo mokslo reformą stabdančią priežastį, kuri daugeliui gali skambėti paradoksaliai – „blogybė“ yra gaunami dideli europiniai pinigai.

„Jei jų nebūtų, reformos vyktų greičiau. Jau ne pirmi metai europiniai pinigai sudaro sąlygas plėsti infrastruktūrą, kai reiktų daugiau rinkos ekonomikos“, – teigė verslininkas.

D. Misiūnas taip pat mano, kad dabar aukštojo mokslo „pasiūla yra maitinama iš „netikrų“ pinigų, kurie nėra tvarūs. „Turime sukurti dar kritiškesnę paklausą, kad kokybei būtų keliami aukštesni reikalavimai“, – pabrėžia jis.

Alumnai didina veiklos apsukas

Pasibaigus diskusijai įvyko visuotinis KTU Alumnų asociacijos narių susirinkimas, kuriame pristatyta metinė veiklos ataskaitą ir įvyko naujos valdybos rinkimai.

Į naują valdybą išrinkti: Edita Gimžauskienė (KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė), Robertas Alzbutas (Lietuvos energetikos instituto vyr. mokslo darbuotojas, KTU profesorius), Saulius Rūtelionis (UAB „Verslo draugai“ vadovas), Tomas Urbonas (UAB „Sonaro“), Vyda Mozūriūnienė (UAB „Comfort Heat“ direktorė), Aleksandras Targamadzė (KTU profesorius).

Alumnų Kontrolės komitetas teigiamai įvertino veiklą, tai yra su mažesnėmis išlaidomis atlikta daugiau ir įvairesnių veiklų.

D. Misiūnas pažymėjo, kad 2015 m. KTU alumnų asociacija, jau turinti beveik tūkstantį registruotų narių, sėkmingai tęsė savo tikslų vykdymą: plėtė organizaciją, didino narių įsitraukimą į jos veiklą, stiprino komunikaciją. Pasitelkta keletas pagrindinių priemonių narių įsitraukimui: aktyvesnis socialinių tinkle panaudojimas komunikacijai bei daugiau ir įvairesnių formatų renginių.

Kartu su tradicine metine KTU alumnų konferencija, Asociacija dalyvavo tokiuose Universiteto organizuojamuose renginiuose, kaip „Lietuvos mokslas ir pramonė“, „Karjeros dienos“, „Technorama“ ir kt. Aktyviai vyko verslo klubo susitikimai – per pastaruosius metu jų įvyko net šeši, iš kurių du buvo alumnų verslo įmonėse UAB „Autokurtas“ ir AB „Volfas Engelman“.

Svetainė „GayLine.lt“ du dešimtmečius telkia Lietuvos LGBT bendruomenę. Augusi kartu su nepriklausoma Lietuva, jos istorija ir vystymosi aplinkybės – savotiškas Lietuvos demokratijos metraštis. Jis primena ir tuos laikus, kai homoseksualūs žmonės vis dar buvo egzotika, ir pirmuosius protestus prieš „gėjų eitynes“ Lietuvoje, kai tokių dar net nebuvo. Vienas iš „GayLine.lt“ įkūrėjų ir administratorių Antanas, žinomas slapyvardžiu Oxious, sako, kad visuomenė praėjo ilgą kelią ir nors neapykantos šiandien mažiau, tačiau homofobija persikelia teismų praktiką.

Daumantė Baranauskaitė (toliau – D. B.) „Gayline.lt“ atsirado 1995 m., jau dekriminalizavus homoseksualius santykius. Kaip kilo idėja kurti tokio turinio tinklapį?

Antanas-Oxious (toliau – A. O.) 1995 metais LGBT informacija buvo praktiškai nepasiekiama. Spaudoje „praslysdavo“ vienas kitas pikantiškas straipsnis, pavyzdžiui laikraštyje „20 centų“ apie „homoseksualistus“. Nors verta pastebėti, kad tie straipsniai nebūdavo pikti, veikiau – pikantiški.

Jei nieko asmeniškai nepažinojai – susipažinti, sužinoti, surasti buvo labai sunku. Aš pats visiškai atsitiktinai sužinojau apie Lietuvos gėjų lygos (LGL) organizuojamus „Amsterdamo“ renginius Vilniuje. Esant tokiam vakuumui, kilo mintis pasidalinti informacija apie judėjimo už žmogaus teises istoriją, LGBT simbolika, ,,Amsterdamo“ renginius bei suteikti erdvę pažintims.

D. B. Kaip, be ,,Amsterdamo“ klubo homoseksualiems asmenims buvo galima susipažinti, bendrauti?

A. O. Galimybės buvo labai ribotos, net ir apie klubus Lietuvoje daugiau žinojo užsieniečiai: ši informacija buvo skelbiama gide turistams „Vilnius in Your Pocket“. Be „Amsterdamo“ klubo, Kaune gyvavo legendinis „Mefistofelis“ – nuolat sausakimšas, jame dūgzdavo ne tik LGBT publika, bet ir studentai, taip pat estrados žvaigždės ir žvaigždutės. Kitų komunikacijos kanalų praktiškai nebuvo, gelbėdavo tik „gaydar“ radaras, kuris padėdavo surasti „savus“. Dar gyvavo gandai, kad kažkur parkuose „tokie“ renkasi. Populiarėjant internetui, IRC pokalbių kanalas suteikė galimybę betarpiškai bendrauti su kitais „tokiais, kaip ir tu“, neatskleidžiant savo tapatybės. Atsirado ir „GayLine“ svetainė, kurioje buvo galima susikurti jau ir savo anketą.

D. B.  Su kokiomis problemomis teko susidurti? Ar buvo norinčiųjų cenzūruoti „GayLine“?

A. O. Gal ir keista, tačiau cenzūriniai bandymai ir puolimas prasidėjo Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Solidžiausios buvo Seimo pastangos riboti ir net kriminalizuoti informaciją apie homoseksualumą. Nedaug kas pamena, kad pirmosios iniciatyvos „apsaugoti“ nepilnamečius Seime gimė dar 2006 metais (Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas).

Įstatymo pataisos patyrė daug pakeitimų, tačiau iki šiol jomis ribojama informacija apie LGBT nepilnamečiams, nors būtent LGBT nepilnamečiai aštriausiai patiria patyčias dėl savo orientacijos.

Kleckas.lt archyvo nuotr.

D. B.  Per dvidešimt veiklos metų aplinka, matyt, nemažai kito. Gal galite išskirti reikšmingus laikotarpius?

A. O. Įvykiai ir situacija visuomenėje tiesiogiai atsispindėjo ir mūsų tinklapio diskusijose, iniciatyvose, straipsniuose. Žvelgdamas į 1995-2000 metus, manau, kad tuomet svarbiausia buvo lankytojų anonimiškumas. Internetas 1995-aisiais buvo pasiekiamas tik LITNET vartotojams – daugiausia studentams ir universiteto darbuotojams. Daugelio internautų elektroninis paštas buvo tiesiog vardenis.pavardenis@universitetas.lt, o kompiuterio IP adresas gan tiksliai galėjo nusakyti mokslo įstaigos kabinetą, iš kurio naršoma. Svetainėje buvo skyrelis pažintims, kur lankytojai talpino savo skelbimus – el. pašto adresas buvo slepiamas ir tik atsakę į skelbimą, lankytojai galėdavo tiesiogiai bendrauti.

D. B.  Ar pastebėjote pokyčių Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą?

A. O. Nuo 2005 metų visuomenė pradėjo kreiviau žiūrėti į LGBT – iki tol tai buvo tik „įdomi“ socialinė grupė, tačiau tais metais situacija pradėjo keistis: pradėta formuoti nuomonė, kad LGBT yra grėsmė nepilnamečiams, šeimoms, „tradicinėms“ vertybėms, esą yra Lietuva ir lietuviai, kurie priešinti su kažkokiais pašaliečiais „homoseksualistais“, tvirtinta, kad LGBT – tai kažkokie asmenys, gaunantys pinigus, kad vykdytų destruktyvią veiklą idiliškoje Lietuvoje.

Taip atsirado terminas „tolerastija“, surengtas pirmasis protestas prieš „gėjų paradus“ Lietuvoje, nors LGBT eitynės įvyko tik 2010 metais.

Kleckas.lt archyvo nuotr.

Įdomu, kad tiek veikla, tiek  metodai Lietuvoje ir Rusijoje buvo analogiški: jau 2006 metais Seime kelią pradėjo skintis homofobiškos įstatymų iniciatyvos, aktyviai LGBT teisėms prieštarauti ėmė Katalikų bažnyčia, uždraustos Tolerancijos vilkiko kelionės. Į Lietuvą kai kurie Seimo nariai pasikvietė homofobiška pozicija pagarsėjusį pastorių Scott Lively, kuris dabar teisiamas už nusikaltimus žmoniškumui. Tad gėjais buvo „užsiimta rimtai“.

Tačiau tai suaktyvino ir LGBT bendruomenę. Iki tol buvo klubai, pažintys, tačiau realiai politinėje erdvėje veikė tik Lietuvos gėjų lyga. 2005 m. įsikūrė Tolerantiško jaunimo asociacija, po metų „GayLine.lt“ surengė pirmuosius „Gėjų pupulių“ ir „Lesbiečių braškyčių“ rinkimus, skirti atkreipti dėmesį homofobiškiausius politikus ir visuomenės veikėjus.

Po dvejų metų pirmą kartą aktyviai agitavome Seimo rinkimuose balsuoti už politikus, pasisakančius už žmogaus teises. O 2009 metais įvyko, ko gero, pirmasis atviras piketas prie Prezidentūros už LGBT teises.

Piketas prie Prezidentūros, 2009 m.

Problemos Lietuvoje tapo žinomos ES parlamente, Europos Komisijoje, į procesą įsitraukė Europos politikai. Tai buvo labiausiai LGBT bendruomenę mobilizavęs laikotarpis, pasibaigęs 2010 metų „Baltic Pride“ eitynėmis Vilniuje. Psichologiškai tai priminė paauglystėje patirtą Sąjūdžio laikotarpį.

D. B.  Užsiminėte apie  „Gėjų pupulio“ ir „Lesbiečių braškytės“ rinkimus, kurių laimėtojus „apdovanodavote“ bendruomenės dėmesiu „už įtartinai didelį, kartais netgi perdėtą susidomėjimą homoseksualių žmonių santykiais“. Kaip kilo poreikis rengti tokias akcijas?

A. O. Pirmieji rinkimai įvyko 2006 metais, jie buvo atsakas į aktyvias pastangas riboti LGBT teises Lietuvoje. Ironiškomis nominacijomis atkreipėme dėmesį į politikus ir visuomenėje žinomus asmenis, kurie skleidė dezinformaciją, kurstė neapykantą prieš LGBT. Pamenate plačiai nuskambėjusį „Gėjų manifestą“, kuris neva atskleidžia baisius homoseksualų kėslus? „Informaciją“, kad gėjai vidutiniškai miršta 20 metų jaunesni ir „dešimtkart“ dažniau tvirkina vaikus? Kad homoseksualiais tampama, nes mūsų motinos norėjo pasidaryti ar pasidarė abortus? Visuotinai keliamą paniką, radus brokuotą lėlę? Šiais ir kitais „nušvitimais“ pasidalinome su savo skaitytojais, o nugalėtojus apdovanodavome kilimėliu kojoms valytis su užrašu „Žmogaus teisės“.

gayline.lt nuotr.

D. B.  Kaip LGBT padėtį apibūdintumėte šiandien?

A. O. Dabar jau užaugo LGBT karta, kuri nebijo ne tik savęs, bet ir atvirumo. Apmažėjo ir marginalų, ekstremaliomis priemonėmis „kovojančių prieš gėjus“. Tačiau homofobija ir pastangos diskriminuoti niekur nedingo, jos tiesiog transformavosi į teismų praktiką: vis dar tęsiasi „Gintarinės širdies“ istorija, kurios centre pasakos, neva žalojančios nepilnamečius, didelį atgarsį sukėlė teismo išaiškinimas, kad socialiniame tinkle ,,Facebook“ grasinimų sulaukusi vaikinų pora patys bučiniu išprovokavo neapykantą, Migracijos departamento sprendimas neseniai nesuteikė laikino leidimo gyventi Lietuvoje tos pačios lyties sutuoktiniui-nelietuviui.

Manau, prasidėjo rafinuotesnis laikotarpis, kai bandoma įtvirtinti teisę diskriminuoti socialines mažumas, neva ginant daugumos teises nematyti šių mažumų. Įdomu, kad ir daliai mūsų bendruomenės būdingas „Stokholmo sindromas“ – neva visuomenė tik ginasi, sėdėtume sau tyliai ir viskas būtų puiku… Manau, kad šis laikotarpis baigsis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais. Juolab, kad panašių bylų jau būta, o nutartyse Teismas pasisakė, kad žmogaus teisė į saviraišką ir žodžio laisvę negali priklausyti nuo to, ar ji išraiška patinka daugumai.

D. B.  Dekriminalizavus homoseksualius santykius atsirado tokie gėjams skirti laikraščiai kaip  ,,Naglis“, ,,Amsterdamas“. Kodėl, Jūsų manymu, dabar tokių leidinių nėra, nors apie homoseksualumą, biseksualumą, translytiškumą kalbame kur kas daugiau?

A. O. Norėčiau galėti pasidžiaugti, kad nebėra poreikio tokiems leidiniams ir jog informacine erdve dalinamės kartu su visuomene dienraščiuose ir žurnaluose – deja, taip nėra. Prieš du dešimtmečius „Naglį“ ir „Amsterdamą“ leido entuziastai. Paradoksalu, bet dabar, po 20 metų, LGBT leidinių platinimas ribojamas dėl jų tariamo kenksmingumo nepilnamečiams. Neduok dieve, leidinio viršelyje šypsosis laiminga homoseksuali šeima – spaudos kioskuose jų, ko gero, neįsigytumei.

O iš esmės atsakant į jūsų klausimą, turbūt visi matome, kad nemažai spausdintų leidinių išgyvena krizę, tik kokybiškiausi save „parduoda“. Be to, LGBT rinka nedidelė, verslas iki šiol bijo reklamuotis LGBT bendruomenei skirtuose kanaluose.

D. B. Ar, Jūsų manymu, lietuvių kalba prieinamos, objektyvios informacijos LGBT temomis, esama pakankamai?

A. O. Pačios informacijos nėra mažai, tačiau jos sklaida tikrai nepakankama. Dažnai ši informacija skelbiama tinklapiuose, skirtuose konkrečiai tuo metu vykdomiems projektams ar organizacijų svetainėse. Kol ši informacija netaps visuotinai pasiekiama, kol didieji šalies dienraščiai ir informaciniai portalai dalinsis tik pikantiškomis ar kriminalinėmis naujienomis apie LGBT, tol šios informacijos nepakaks. Pati LGBT bendruomenė jau žino apie save, tačiau daliai visuomenės girdimi tik politikos marginalų bauginimai.

Manoteisės.lt

Kauno ruošiasi tvarkyti vieną unikaliausių mieste esančių erdvių – Kauko laiptus ir viršutinėje terasoje esantį baseiną. Rengiantis kitų metų pradžioje prasidėsiantiems darbams, kauniečiai kviečiami siūlyti idėjas, kaip būtų galima sutvarkyti šią išskirtinę vietą.

„Kauko laiptai ir visa alėja yra tikras Kauno tarpukario perlas ir labai apmaudu, kad šitiek metų jis buvo apleistas. Turime konkretų planą, kurį įgyvendinę turėsime dar vieną sutvarkytą ir jaukią erdvę“, – teigė  Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Kauno miesto savivaldybė kviečia visus kauniečius siūlyti idėjas Kauko laiptų ir visos alėjos atnaujinimui (kauniečių idėjos laukiamos el. paštu kaukas@kaunas.lt).

„Žaliakalnio bendruomenė yra aktyvi, sąmoninga ir visuomet turinti idėjų. Norime eiti į dialogą su bendruomene ir išgirsti žmonių matymą“, – pridūrė Kauno mero patarėjas Dainius Pavalkis.

Iki šių metų pabaigos įmonės „Kauno planas“ specialistai parengs visos Kauko alėjos rekonstrukcijos techninį projektą. Planuojama, kad realūs darbai prasidės kitų metų pavasarį, kuomet leis oro sąlygos. Šį projektą ketinama finansuoti Europos Sąjungos ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis. Preliminariai skaičiuojama, jog projekto vertė sieks apie 800 tūkst. eurų.

Lietuvą užklupęs karštis į Kauno miesto paplūdimius vilioja daugybę miestiečių, išsiilgusių vasariškų maudynių. Šiemet maudynių sezoną Kaunas pasitinka su atnaujintais paplūdimiais.

Kaune iš viso yra 4 oficialūs miesto prižiūrimi paplūdimiai. Kauno marių 1-asis, 2-asis ir Lampėdžių paplūdimiai poilsiautojus pasitiko stipriai atsinaujinę.

„Miesto paplūdimiai yra ta vieta, kur vasaromis laisvalaikį leidžia tūkstančiai kauniečių. Trijuose pagrindiniuose miesto paplūdimiuose pastatytos naujos persirengimo kabinos, suoliukai, šiukšliadėžės, informaciniai stendai“, – teigė Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Į Lampėdžių paplūdimį atvežus smėlio, juo padengta paplūdimio linija padidėjo 150 kv. metrų.

Tapo oficialiu

Be šių pliažų, kauniečiai tai pat gali mėgautis poilsiu pernai atnaujintu Panemunės paplūdimiu, kuris šią vasara tapo oficialiu. Naujame paplūdimyje įrengta poilsiavietė su sporto ir žaidimų aikštelėmis, pavėsinėmis ir suoliukais. Pastatytas prekybos paviljonas, kuriame, planuojama įkurti kavinę.

Kaunas.lt archyvo nuotr.

„Panemunės paplūdimiu rūpinsis nuomos konkursą laimėjusi įmonė „TavoCopy“, kuri paplūdimyje esančiame paviljone ketina įrengti kavinę“, – pasakojo Kauno savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Žemaitienė.

Kaunas.lt archyvo nuotr.

Budės gelbėtojai

Visuose oficialiuose paplūdimiuose visą vasarą budės po du gelbėtojus. Saugumas vandenyje ir ant kranto bus prižiūrimas kiekvieną dieną nuo 10 iki 20 val. Gelbėtojai aprūpinti visomis reikiamomis priemonėmis. Vaikų maudyklos, kurių gylis turi būti ne didesnis kaip 1,3 metro ir suaugusiųjų maudyklos pažymėtos plūdurais. Oficialus maudynių sezonas, prasidėjęs nuo birželio 1 d. tęsis iki rugsėjo 15 d.

Kaunas.lt archyvo nuotr.

Simbolistas ir siurrealizmo šalininkas, varomas avangardinio meno idėjų bei pasižymintis XIX amžiaus tapytojų estetika. Dekadanso meno puoselėtojas, nepriekaištingai įvaldęs tenebrizmo techniką, pasišventęs fantastinei ir antgamtinei tematikoms bei savo darbuose meistriškai įamžinantis siaubą – argentinietis menininkas Santiago Caruso.

1982-aisiais Kilmese, Argentinoje gimęs dailininkas Santiago Caruso fantastinėmis temomis susidomėjo dar paauglystėje. Ši aistra jo nepaliko iki šiol. S. Caruso kūriniuose vaizduojamas nesuprantamas, mistinis pasaulis, kuriame karaliauja demonai, raganos ir šiurpą keliančios žmogystos, pamindamos visas įprastame pasaulyje egzistuojančias dogmas. Menininko poetiškas, tačiau šokiruojantis pasaulis pasižymi mitologinių simbolių gausa bei neretai šiurpina makabriškumu. Pats S. Caruso savo darbus apibūdina kaip piligriminę kelionę. „Stebėtojas turi susidurti su netikrais pranašais, demonais ir alkanais vaiduokliais, sudalyvauti  kraują stingdančioje raganų puotoje ir sugebėti atlaikyti laiko eroziją“, apie savo kūrinius kalba dailininkas.

Argentinietis įkvėpimo darbų turiniui ieško Edgar Allan Poe ir Charles Baudelaire eilėse, vokiečių ekspresionizmo filmuose bei praeito šimtmečio dailininkų Odilon Redon, Frantisek Kupka ir James Ensor meno kūriniuose. Taip pat teigia, jog didelę įtaką jo kūrybai daro muzika. Santiago Caruso prisipažįsta, jog tapydamas jis… dainuoja. „Daina pakylėja mano sielą ir mintis aukščiau. Muzika tiesiogiai susijusi su mano gyvenimu, ji visada šalia, papildanti mane ir kviečianti kurti“, paslaptimis dalinasi dailininkas. „Taip pat mėgstu leistis į keistų ir dar neregėtų knygų ar filmų paieškas – senų, nespalvotų, pilnų „apdulkėjusios“ poezijos“, įkvėpimo šaltinius toliau vardina S. Caruso.

Dailininko karjerą Santiago Caruso pradėjo nuo iliustracijų . Iliustravo knygas, kūrė viršelius žurnalams, žinomų leidėjų knygoms bei muzikiniams albumams – jų kartu sudėjus sukūrė beveik 50. Dabar menininkas žinomas visame pasaulyje – jo darbai eksponuojami galerijose ir muziejuose Buenos Airėse, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje,  Meksikoje, Ispanijoje.

Santiago Caruso – menininkas, savo kūriniuose tobulai derinantis tamsųjį romantizmą ir siurrealizmą. Jis, kaip niekas kitas, stebina keistu poezijos, ryškių potėpių ir mistiško požiūrio į pasaulį mišiniu.

© Santiago Caruso